Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2011 10 10
Rolandas PAKSAS apie Valdo ADAMKAUS šantažą: “Valstybingumu čia nekvepia”
Išskirtinis nuversto Lietuvos Prezidento, Europos Parlamento nario Rolando PAKSO interviu „Karštam komentarui"

 

Ką reiškia Valdo ADAMKAUS skandalingas pranešimas apie tai, kad Valdui ADAMKUI einant Prezidento pareigas, jis buvo šantažuojamas? Apie tai kalbamės su partijos Tvarka ir teisingumas - vienintelės politinės jėgos Lietuvoje, kuri dėl Valdo ADAMKAUS šmeižto kreipėsi į prokuratūrą, - pirmininku, Europos Parlamento nariu Rolandu PAKSU.

 

 

- Savo knygos pristatymo spaudos konferencijoje kadenciją baigęs Prezidentas Valdas ADAMKUS staiga paskelbė šokiruojančią naujieną: kad jam einant Prezidento pareigas, jis buvo šantažuojamas; kad penktą valandą ryto net faksu yra gavęs ranka rašytą laišką, ką ir į kokias pareigas skirti... Ką, Jūsų nuomone, reiškia toks Valdo ADAMKAUS prisipažinimas apie šantažą?

 

- Faktiškai šiuo atveju galima kelti tik versijas.

 

Aš nekalbėjau su Prezidentu Valdu ADAMKUMI bet pati paprasčiausia versija - knygos pristatymas. Galbūt tokiu būdu žmonės, kurie padėjo Prezidentui parašyti knygą, nori, kad ji būtų labai skaitoma, labai perkama, žinoma ir naudoja viešųjų ryšių akciją būtent šitoje plotmėje. Tai būtų, sakyčiau, pati nekalčiausia, suprantamiausia versija. Nes vienas dalykas yra parašyti knygą, o kitas - ją išpopuliarinti.

 

Na, o jeigu ne šita versija, tada klausimų daugiau yra: kas? Kodėl? Kodėl dabar pasakyta? Kodėl tuo metu nebuvo kalbėta? Kodėl ne iki galo yra pasakoma?

 

Jeigu yra kita versija, tada klausimas vėl yra iš dviejų dalių: ar buvo pasiduota tam šantažui tuo konkrečiu atveju arba kitais atvejais, apie kuriuos neminima? Jeigu buvo pasiduota, gal tada visuomenėje aiškiau pasidarytų dėl keistų sprendimų, kurie iki šiol yra nesuprantami - pavyzdžiui, pirmoje Valdo ADAMKAUS kadencijoje - mūsų įžymioji „Mažeikių nafta". Jeigu buvo pasiduota, tada pasidaro aiškiau. Arba dėl „LEO" įsteigimo... Arba dėl kažkokių pilietybių, kur yra rusiškos pavardės ir kurios nuskambėjo ir jūsų laikraštyje, suteikimo... Arba dėl rinkimų finansavimo...

 

Tokių dalykų yra daug. Ir jeigu pasiduota šantažui, tada atsakymai tampa aiškesni. O jeigu nebuvo pasiduota, tada vėl klausimas - o kodėl nebuvo pasielgta taip, kaip priklauso pareigūnui pasielgti? Juk Valdas ADAMKUS buvo pats aukščiausias pareigūnas valstybėje!

 

Nesuprantamas man, pavyzdžiui, pasakymas, kad nenori atskleisti pavardžių, nes „nenori sumaišties mūsų visuomenėje". Tai čia vėl kyla klausimas: o jeigu tie žmonės ir šiandien užima pareigas? Ir jeigu jie tęsia savo tokią veiklą? Kiek čia yra bendra ne su, kaip pasklidusios versijos, Vytautu LANDSBERGIU, pirmuoju Lietuvos vadovu, bet kiek čia yra sąsajų su „valstybininkais", kurie, kaip žinome iš spaudos, buvo apsupę tuometinę prezidentūrą ir darė didžiulę įtaką struktūroms ir visai šitai aplinkai?

 

Taigi, kodėl nebuvo pasielgta taip, kaip priklauso pareigūnui? Kodėl nekviestas prokuroras, nepradėtas tyrimas, kad tas dalykas būtų išsiaiškintas ir sustabdytas?

 

Pavyzdys - ne taip seniai spaudoje skaičiau, kad internete pasirodė laiškas, grasinantis Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI. Buvo pradėtas tyrimas, kas, kodėl, surastas Prezidentei grasinęs asmuo ir jis turėjo atsakyti.

 

O šiuo atveju - yra faksas, yra pavardės, kurios nesakomos. Tai kaip bus šiuo atveju?

 

Prezidentas Valdas ADAMKUS turėtų suprasti, kad jis yra ne šiaip „panorėjau, pasakiau, kad mane šantažavo, o dabar nenoriu, nesakysiu", o valstybės sudėtinė dalis. Buvęs Prezidentas yra valstybės sudėtinė dalis. Ir jeigu kažkas šantažavo mūsų Prezidentą, turi suveikti valstybės teisinė sistema - tai turi būti išaiškinta, o kalti - nubausti, kad daugiau niekam gyvenime nesinorėtų to daryti.

 

- Kaip manote, ar Lietuvoje tai yra įmanoma? Bus ištirta?

 

- Tai priklauso nuo to, ar mes turime nepriklausomą, įstatymų besilaikančią prokuratūrą, ir ar bus pradėtas tyrimas. Gal tada Prezidentas Valdas ADAMKUS pasakytų daugiau. Ir galbūt valstybė tada bus apsaugota nuo tokių žmonių, kurie šantažavo Prezidentą.

 

Aš manau, kad Prezidentas Valdas ADAMKUS turėtų labai geranoriškai žiūrėti į tą tyrimą, nebent... jis negali šiandien kažko tai pasakyti. Nebent yra kažkokie tai dalykai, dėl ko jis negali viešinti - ne tie, kur buvo pasakyti: „noriu, nenoriu". Galbūt jis paprasčiausiai negali. Nes, jeigu jis pasakys, gal bus išmesta dar kažkas... Gal ir šiandien jis dar negali pasakyti. Gal jį dar ir šiandien gali šantažuoti. Nes tokio atvejo aš nesuprantu - jis yra tiek kalbėjęs apie valstybę: „žmonės, tauta, valstybė, ateitis", ir šitoje vietoje neužkirsti kelio šantažuotojams?

 

Iš kitos pusės, prokuratūra turėtų nežiūrėti, ar ten buvo „valstybininkai", ar Prezidento pavardė minima, ir pradėti tyrimą.

 

Valentinas MAZURONIS kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, bus labai įdomu pažiūrėti, koks bus atsakymas, - ar turime nepriklausomą prokuratūrą, ar įstatymai visiems vienodi, ar yra dvigubi standartai - ar vis tiktai nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

Apie valstybės užvaldymą ne vienas yra kalbėjęs: kad valstybė užvaldyta ir ten, ir ten, ir ten. Taip, kad pažiūrėsime, ar šiuo atveju prokuratūra yra užvaldyta, ar neužvaldyta.

 

- Kaip jums atrodo Valdo ADAMKAUS frazė, kad jis net galvoja uždėti grifą, jog apie tai būtų paskelbta tik po 50 metų?

 

- Manau, kad čia ne nuo Prezidento Valdo ADAMKAUS valios priklausytų, kiek metų būtų saugoma ta informacija. Nebent jis pas notarą surašytų... Bet čia nekvepia valstybiškumu. Absoliučiai nekvepia.

 

Valdas ADAMKUS rengiasi dar vienai kadencijai?- O ar toks Valdo ADAMKAUS prasitarimas dabar irgi nėra galimai viešas šantažas, tarsi „telegrama", kurios adresatą žino tik Valdas ADAMKUS, kad, žinokit, aš apie jus kai ką turiu? Na, tarsi būtų kažkoks apsikeitimas viešoje erdvėje „telegramomis"?

 

- Na, nežinau, ar čia galėtų būti tai, ką pati sakai. Man labiau panašu į kitą dalyką. Esu politikoje ne pirmą dieną, matau, kas čia darosi, ir sugebu skaityti tarp eilučių - ne tiktai, kas yra parašyta. Ar pastebėjote, kaip paskutiniu metu yra suaktyvėjęs Valdas ADAMKUS?

 

-Taip, labai.

 

- Jis nebuvo toks aktyvus net vykdydamas Prezidento pareigas. Ir toje vietoje klausimas: ką tai reiškia? Ar tai nėra sudėtinė dalis bendro proceso? Mažas, mažas knygos pristatymas su šita fraze? Jeigu laikytis kitų versijų, ne knygos pristatymo versijos, kas galėtų paneigti, kad kažkam tai norisi trečios kadencijos?

 

- O ar negalėtų būti ir tokia versija: kad labai aktyviai yra ruošiamasi Seimo rinkimams, kad bus siekiama suburti liberalus - Eligijaus MASIULIO, Algio ČAPLIKO ir besikuriančius Artūro ZUOKO į vieną krūvą ir pakartoti 2000-ųjų Naujosios politikos projektą, o Valdas ADAMKUS bus šios politinės jėgos vėliava per Seimo rinkimus? Na, o dar po kelių metų, per Prezidento rinkimus, Valdas ADAMKUS pasiims už rankutės Artūrą ZUOKĄ, važinės su juo po Lietuvą ir agituos žmones balsuoti už Artūrą ZUOKĄ? Tai yra, sklando versija, kad dabartinis Valdo ADAMKAUS aktyvumas - tai rengimasis tiek Seimo, tiek galiausiai Prezidento rinkimams - kad į prezidentus rinkite jaunosios kartos atstovą, kuriuo aš, Valdas ADAMKUS, pasitikiu ir kurį rekomenduoju?

 

- Gali būti ir tokia versija.

 

- Nes po tos Valdo ADAMKAUS spaudos konferencijos, kurioje jis prabilo apie šantažą, kai žurnalistai klausė Jūsų, Vytauto LANDSBERGIO, Artūro ZUOKO nuomonės, Artūras ZUOKAS pasakė, kad Valdas ADAMKUS prabilo per anksti... Tai leidžia susidaryti prielaidą, kad galimai tokios informacijos išmetimas į viešą erdvę buvo suplanuotas, tik vėliau?

 

- Gali būti. O kaip čia yra, labai greitai pamatysim. Bet kokiu atveju, Artūras ZUOKAS - jaunas politikas, aktyvus, energingas. Jis kurs politinį judėjimą - tai niekam ne paslaptis. Tai gal tiktai paslaptis arba neaiškumas buvo Viktorui USPASKICHUI, kuris, sudarydamas Vilniuje koaliciją su Artūru ZUOKU, mušėsi į krūtinę ir garantavo, kad Artūras ZUOKAS nekurs partijos. Tačiau matėte, kas gavosi, - Viktoras USPASKICH buvo pastatytas į vietą, o Artūras ZUOKAS kuria partiją. Jis turi ją kurti, jeigu nori išsilaikyti tiek šitame poste, tiek siekti to posto, kurio jam labiausiai norisi - jis gi nori tapti premjeru. O premjeru, vien meru būdamas, nepasidarysi.

 

- Turėtų būti partijos pirmininkas?

 

- Partijos pirmininkas plius administraciniai resursai - struktūros po visą Lietuvą, palaikymas visoje Lietuvoje. Tai yra natūralu ir labiausiai tai supranta Artūras ZUOKAS. Kiek jis gali savo tikslams panaudoti Prezidentą Valdą ADAMKŲ, gyvenimas parodys.

 

- Na, juos sieja tam tikrai artimi ryšiai - Valdas ADAMKUS yra Artūro ZUOKO sūnaus krikšto tėvas. Tai, matyt, krikštatėvis gali padėti Artūrui ZUOKUI prasimušti aukščiau...

 

- Taip, aš manau, kad tarp jų yra geri santykiai. Bet nemanyčiau, kad Valdas ADAMKUS nepagalvotų ir apie dar vieną kadenciją.

 

- Nemanote, kad tokiame amžiuje gal geriau būtų Valdui ADAMKUI jau pailsėti? Pavyzdžiui, kur nors Meksikoje...

 

- Na, amžius, be abejo, garbingas. Bet... Žmogus gerai išsilaikęs, save prižiūri, tad kodėl gi ne? Juolab, kad paskutiniu metu Valdas ADAMKUS labai aktyvus yra...

 

Vaistai nuo „valstybininkų" maro - Konstitucijos pakeitimas- O kodėl jis yra aktyvesnis dabar, nei kai ėjo Prezidento pareigas? Gal vadinamieji „valstybininkai" jaučia, kad praranda valstybėje įtaką, ir todėl Valdą ADAMKŲ stumia?

 

- Aš manau, kad „valstybininkai" vadinamieji - kaip tiksliai pasakei - niekur neišnyko. Jie persigrupavo ir išsilaižė žaizdas, kurių jiems viena kita buvo padaryta, - vienas iš užsienio sugrįžo, kitas - į kitą instituciją. Jie buvo, jie yra, jie ganėtinai stiprūs ir, manau, jie iki šiol daro įtaką.

 

- Daro įtaką iki šiol?

 

- Absoliučiai.

 

- O jūs turite viziją, kažkokį receptą, kaip valstybę nuo tų vadinamųjų „valstybininkų" išgydyti? Kaip jų tą įtaką sumažinti? Ar čia jau tiek visi „parišti", kad to padaryti faktiškai neįmanoma?

 

- Aš turiu receptų, bet jie yra susiję ir su pagrindinio dokumento - Konstitucijos keitimu. Tačiau kai pradedi kalbėti apie Konstitucijos keitimą, pasidarai labai nepopuliarus, išskyrus vieną atvejį, kai dabar Vyriausybė pateikė Seimui tris Konstitucijos keitimo variantus, kad aš galėčiau dalyvauti Seimo rinkimuose. Tokiu atveju galima keisti.

 

Žiūrėkite, žmonės tiesioginiu balsavimu išrenka valstybės vadovą. Šiuo atveju - Dalią GRYBAUSKAITĘ. Duok Dieve, jai sveikatos! Ir aš manau, kad Konstitucija turėtų suteikti ir įgaliojimus spręsti valstybės klausimus. Ne ištisai derinti, ieškoti sutarimo, kompromiso, kas irgi yra svarbu, bet spręsti. Nes kartais beieškant sutarimo, kai sutarimo ieško labai suinteresuotos pusės, išsiplauna esmė.

 

Todėl, mano nuomone, Prezidentas privalo turėti įgaliojimus spręsti svarbiausius valstybės klausimus, kad po penkių metų jis galėtų pasakyti: aš dariau, padariau ir, žiūrėkit, yra padaryta. O ne pasakyti: aš sprendžiau, siūliau, bet manęs neklausė ar tai Vyriausybė, ar tai Seimas, ar dar kažkas, ir aš negalėjau tos problemos išspręsti.

 

Jeigu mūsų valstybėje viskas būtų absoliučiai gerai ir gyventume kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės ar Šveicarija, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis, nusikalstamumas - mažesnis, korupcijos nėra, žmonės nebėga iš valstybės, o pensininkai žemiau skurdo ribos negyvena, tai gal nereikėtų kalbėti apie Konstitucijos keitimą. Tačiau Konstitucija juk - ne šventa karvė, ji yra skirta žmonėms, ji yra valstybei, ir jeigu su šita Konstitucija mums nepavyksta net ir su Prezidentės griežtu, kietu charakteriu, vadinasi, kažkas negerai - Konstituciją reikia iš esmės keisti.

 

Prezidentui - didesnius įgaliojimus- Ką, Jūsų nuomone, Konstitucijoje reikėtų pakeisti?

 

- Mano supratimu, Prezidentė turėtų turėti didesnius įgaliojimus. Pavyzdžiui, tiesiogiai paleisti Seimą, jeigu Seimas nesprendžia klausimų. Tada, manau, jeigu būtų tokia tiesioginė galimybė paleisti Seimą, klausimai būtų sprendžiami paprasčiau.

 

Lygiai tas pats buvo Prancūzijoje: kol de GOLIS neįvedė parlamento paleidimo, tol keisdavosi vyriausybės viena po kitos, šalyje - sąmyšis, klausimai nesprendžiami, finansinė suirutė...

 

Kaip apsaugoti, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama? Naujai susirinkęs Seimas tegul skelbia išankstinius Prezidento rinkimus. Tada Prezidentas priimtų gerai apgalvotą sprendimą paleisti Seimą ir nebūtų problemos.

 

Kitas sprendimo būdas - duokime spręsti žmonėms. Įgyvendinkime mano iškeltą idėją - tiesioginę demokratiją. Stiprus Prezidentas, ir daugelis klausimų sprendžiami tiesioginės demokratijos būdu, tai yra referendumo būdu - kaip šveicarai sprendžia. Kaip sako, palikime tautai spręsti.

 

„Tauta niekada gerai nenuspręs", - mano oponentai sako. Bet, mielieji, tauta - ne kvailiai. Žmonės yra protingi, jie nebalsuos prieš save, prieš savo vaikus, prieš savo valstybę, prieš savo interesus. Aš nesiūlau, kad tauta diskutuotų kokį sudėtingą įstatymą iš šimto ar kokių penkių šimtų punktų. Ne, yra institucijos, kurios sprendžia, - Seimas, Vyriausybė ar Prezidentas, bet svarbius klausimus duokime patiems žmonėms nuspręsti. Sumažinkime referendumo surengimo kartelę - tai irgi konstitucinis klausimas, nes 300 tūkstančių parašų mūsų išsivaikščiojusioje šalyje neįmanoma surinkti, - padarykime 50 tūkstančių. Tegul žmonės sprendžia savo valstybės ateitį.

 

Tokiu atveju žmonės pajustų, kad jie patys sprendžia, kad čia - jų valstybė ir kad nuo jų balso priklauso ateitis.

 

Būtent tai gali būti receptas, kaip išardyti susiklosčiusius tarpusavio santykius. Neužtenka vieną galvą „nukirsti", kitą išsiųsti į ambasadą - yra gilesnės tos problemos šaknys...

 

„Valstybėje valstybėje" - pokyčiai- Na, aš mėgstu kartoti, kad mūsų valstybės problemų šaknyse ieškokime ... saugumo. Valstybės saugumo departamentas buvo pavirtęs į valstybę valstybėje ir savo rankose faktiškai laikė visus gyvybinius valstybės svertus. Jei ta ranka užspaudusi valstybės kraujagysles, tai akivaizdu, kad kraujas po valstybės kūną ir necirkuliuoja... Tą problemą - „valstybę valstybėje" buvo akcentavusi ir šalies Prezidentė. Kaip Jums, stebint iš šalies, dabar atrodo šios „valstybės valstybėje" veikla? Ar ji kiek keičiasi, ar „valstybė valstybėje" ir toliau yra pagrindinis dirigentas šalies visuomeniniuose ir politiniuose procesuose?

 

- Sunku pasakyti, nes aš neturiu tos informacijos, kuri yra su visais grifais. Bet vienas teigiamas dalykas krenta į akis: saugumo departamentas nustojo politikuoti. Nustojo būti viešas asmuo, kuris dalyvauja debatuose. Anksčiau saugumo departamentas dalyvaudavo politikoje ir vykdė politiką tų, kurie norėjo, kad vykdytų jų politiką. Dabar to nėra ir tai yra gerai.

 

- Saugumas suvaidino esminį vaidmenį ir jūsų apkaltos istorijoje...

 

- Mano reikalas buvo pradėti tvarkyti visą struktūrą ir pradėti nuo vadovo. Aišku, patirtis ateina su gyvenimu - kai pasižiūri pasaulio, Europos valstybių patirtį. Praktiškai prezidentams, kurie sukonfliktuoja, sueina į konfrontaciją su saugumo struktūromis, yra labai sudėtinga... Nežinau tokio atvejo, kad atsilaikytų.

 

O iššūkis tada buvo mestas labai rimtas - vienoje pusėje struktūra, kuri turi visą aparatūrą, jėgas, specialistus, analizės centrus ir dirbanti siauram ratui, kitoje pusėje - Prezidentas, kuris nenori, kad šitaip būtų, o nori, kad šioje struktūroje būtų žmonės, kurie dirbtų valstybei, o ne siauram ratui...

 

- Kalbant apie „valstybę valstybėje" lieka atviras ir slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje klausimas. Ar į šitą klausimą kada nors mums bus atsakyta?

 

- Mūsų trumpoje 20 metų valstybės istorijoje yra daug klausimų, kuriuos vertink, kaip nori, - į juos nėra atsakymų. Pavyzdžiui, kad ir premjero ŠIMĖNO dingimas. Trijų dienų premjeras. Visiškai nugesęs klausimas! Klausykite - visi veikiantys asmenys yra gyvi, užima pareigas. Juk buvo valstybėje dingęs premjeras! Kur atsakymai? Kur buvo premjeras? Ar tai buvo perversmas? Kas jį pavogė? Kas jį paslėpė?

 

Tokius klausimus - vardinti ir vardinti. Ar bus ištirta, priklausys nuo politinės valios. Taip pat priklausys nuo Prezidentės politinės valios - ar ji turės svertų.

 

Žiūrėkite, kaip ją „šaudo" - ne tiesiogine, o perkeltine prasme - iš visų pusių. Panašu į tai, kaip man buvo pradėta apkalta - „šaudymas" iš visų pusių.

 

Aš įsivaizduoju, kad ir Prezidentė nėra visiškai laisva. Ji turi kažkokį laisvumo laipsnį ir tuo laipsniu ir bando balansuoti.

 

Štai šitoje vietoje ir mano siūlymas - keisti Konstituciją, duoti Prezidentui galias. Kitaip nieko nebus.

 

- Ačiū už pokalbį.

 

Kalbėjosi Giedrė GORIENĖS

straipsnis publikuotas laikraštyje „Karštas Komentaras" 2011 m. rugsėjo 2 - 16 Nr. 18 (158) Karštas_Komentaras