Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2011 10 20
R.Paksas: „Ne universitetus, bet ministerijas reikia sujungti, palikti tik dvi – Kaune ir Vilniuje“
Vyriausybės planai optimizuoti universitetų veiklą ir juos sujungti vieną su kitu iššaukė natūralų studentų pasipiktinimą. Kitko ir nevertėjo laukti: ilgai eksperimentavusi su labiausiai socialiai pažeidžiamais, tačiau ir kantriausiais visuomenės sluoksniais - pensininkais ir bedarbiais - šiandien Lietuvą valdanti vyriausybė nusprendė imtis ir daugiau kaip šimto trisdešimties tūkstančių studentų.

 

Negana, to, kad po vadinamosios aukštojo mokslo reformos šiandien jau daugiau kaip 53 procentai universitetuose išsilavinimą siekia įsigyti už savo pinigus, Vyriausybė imasi abejotino žingsnio sukelti naujas įtampas ir siekia paprasčiausiai buhalteriškai ir mechaniškai prijungti vieną universitetą prie kito. Tokie planai rimtu veidu dėstomi be jokios rimtesnės analizės, be jokio ekonominio ir finansinio pagrindimo, be platesnių diskusijų, net nesiekiant ir nenorint girdėti pačių universitetų dėstytojų ir studentų nuomonės bei argumentų.

 

Gerbdamas ir vertindamas Vyriausybės darbo grupės narius kaip savo srities specialistus, drįsčiau suabejoti daugeliu iš teikiamų pasiūlymų. Siekis iki 2017 metų Lietuvoje palikti tik du iš vienuolikos valstybinių universitetų yra pakankamai drastiškas ir netoliaregiškas. Pasiūlymuose nėra pakankamai argumentų, ar po tokios universitetų „optimizacijos" bus pasiekti deklaruojami pertvarkos tikslai: stiprinti studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, sudarytų prielaidas Lietuvoje atsirasti universitetui, kuris atitiktų geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį.

 

Naivu tikėtis, kad į dyzelinu varomo automobilio baką įpylus benzino, jis važiuos dvigubai greičiau.

 

Taip matematiškai žvelgiant į iš tiesų rimtas aukštojo mokslo ir studijų problemas, galima žengti dar toliau: pasiūlykime Vyriausybės vadovui A. Kubiliui sujungti keturiolika ministerijų į dvi - valstybės vidaus reikalų ir valstybės išorės reikalų. Vieną įkurdinkime Kaune, o kitą palikime Vilniuje. Sustiprės mūsų valdininkų administraciniai gebėjimai, atsiras prielaidos sutaupyti dešimtis milijonų litų...

 

Valstybės valdymo centralizacija šiandien jau pasiekusi sunkiai bepasiekiamas aukštumas: seniūnijų, savivaldybių savarankiškumas, jų įgaliojimai spręsti regiono problemas artėja prie absoliutaus nulio. Prie to dar pridėsime sprendimą centralizuoti ir aukštojo mokslo studijas - ar tikrai tokios centralizacijos reikia? Ar viename universitete vietoje penkių tūkstančių atsiradus dvidešimt penkiems tūkstančiams studentų ir dėstytojų pagerės vadybos procesai, dėstytojų kvalifikacija ir studijų kokybė? Abejoju.

 

Matyt, bėda yra kita: lengva ranka valstybiniais universitetais padarytos mokymo įstaigos šiandien kovoje dėl savo vietos po saule imasi universitetinio lygio studijų programų tam neturėdamos nei pakankamo lygio dėstytojų, nei galimybių juos pritraukti iš šalies. Universitetų kova dėl studijų krepšelio, o dėstytojų kova už galimybes gauti didesnį atlyginimą bėgant skaityti paskaitų į tris ar keturis universitetus pavertė šalies aukštąjį mokslą į primityvią kaimo kalvę, kurioje kalamos vinys arkliams kaustyti.

 

Tačiau už lango jau kitas tūkstantmetis, kuriame visi nebe kinkomu transportu važinėja. O mes sakome: na, gerai, modernizuokimės - suneškime anglis iš visų aplinkinių kalvių į vieną žaizdrą, gal pavyks geresnių vinių nukalti. Gaudeamus igitur, kaip sakoma studentų himno žodžiais. Taigi džiaukimės savo provincialumu ir bandymais pačiu primityviausiu būtų išspręsti sudėtingas problemas.