Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Balandžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 242526272812 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
Naujienos
 
2011 10 28
Savivaldybės valdžiai - etikos sargų niuksas
Visai neseniai Seimo audito komiteto atlikta analizė atskleidė, kad net 21 Lietuvos savivaldybės vadovas ėmė atlygį už dalyvavimą šventėse, susitikimuose su bendruomenėmis, delegacijų priėmimus, išvykas į užsienį ir pan. Pinigų už tai gavo ir buvęs Šilalės savivaldybės vadovas Albinas Ežerskis. Dar anksčiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, jog praėjusią kadenciją rajonui vadovavęs A.Ežerskis, asmeniniams tikslams naudodamas tarnybinį automobilį, supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Atrodo, šių pavyzdžių turėtų užtekti, kad naujoji valdžia elgtųsi padoriai ir nepažeidinėtų įstatymų. Deja, iš kitų klaidų nesimokoma, o patekusieji į valdžią pasijaučią esą visagaliais, kuriems nebegalioja jokie įstatymai.

 

Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog pirmajame šios kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje taip pat neišvengta pažeidimų. Tačiau kitaip ir negalėjo būti: politikus į kampą įvarė begalinis troškimas bet kokia kaina gauti svarbias pareigas bei solidų valdišką atlygį.

 

Dar būdami savivaldybės tarybos nariais ir suvokdami, kad kitaip greičiausiai nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, dabartinis administracijos direktorius liberalcentristas Valdemaras Jasevičius ir jo pavaduotoja konservatorė Vera Macienė patys balsavo už savo paskyrimą į dabartines pareigas. Vos iš 13 narių suformuotos valdančiosios daugumos troškimas kuo greičiau užimti pagrindinius postus savivaldybėje, regis, taip apsuko galvą, jog buvo nusispjauta į įstatymus. Tačiau toks politikų elgesys sulaukė opozicijos dėmesio, todėl savivaldybės tarybos narys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas Vytautas Jucius kreipėsi į VTEK, prašydamas ištirti susidariusią situaciją ir pateikti jos teisinį vertinimą. Praėjusią savaitę VTEK konstatavo, jog V.Jasevičius ir V.Macienė, balsuodami patys už save, skiriant juos savivaldybės administracijos vadovais, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

 

Prieš užimdami atsakingas pareigas, būsimieji savivaldybės administracijos vadovai deklaravo taupysią lėšas, tačiau, vos išrinkti, nepasikuklino pasikelti sau atlyginimus. Mat nei V.Jasevičius, nei V.Macienė pirmajame naujos kadencijos tarybos posėdyje nenusišalino balsuojant, jog jiems, einant valstybės tarnautojų pareigas, būtų nustatytos aukštesnės kategorijos, t.y. didesnis atlyginimas. Tokį jų elgesį VTEK taip pat pripažino neteisėtu.

 

Greičiausiai šitokį VTEK sprendimą savivaldybės administracijos vadovai skųs teismui. Tačiau kad ir kaip jie teisintų tokį savo poelgį pirmajame tarybos posėdyje, įstatymai numato, jog asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą, asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

 

Deja, Šilalės valdininkams, atrodo, daug svarbesni yra asmeniniai interesai. Ir savo kišenė. Balsuodami už atlyginimų sau pakėlimą, V.Jasevičius bei V.Macienė tarnybinę algą per mėnesį pasididino keliais šimtais litų. Pavyzdžiui, 2010 m. paskutinį ketvirtį vidutinis administracijos direktoriaus atlyginimas buvo 4003 litai, o pakėlus pareigybei taikomą kategoriją (nuo A 16 iki A 17), jis išaugo iki 4503 Lt. Direktoriaus pavaduotojos atlyginimui taikoma kategorija taip pat kilstelėta nuo A 15 iki A 16. Ir nors savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiama, jog III -iąjį šių metų ketvirtį V.Macienės alga, palyginti su praėjusiais metais, buvo vos mažesnė (dabar nurodoma 3645 Lt, buvo - 3844 Lt), nereikėtų pamiršti, kad ji, užimdama pareigas savivaldybėje, dar suspėja dirbti ir mokykloje bei už tai gauna atitinkamą atlygį.

 

Tikėtis, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabar, kai VTEK pripažino ją nusižengus įstatymams, pasielgs principingai ir savanoriškai atsisakys darbo mokykloje, ko gero, neverta. Užimantiesiems pareigas savivaldybėje (ir dirbant mokykloje), būtina nepriekaištinga reputacija ir etiškas elgesys. Tačiau viltis, kad į teismus bei į įvairius skandalus įsipanioję valdžios žmonės elgsis garbingai ir atsisakys užiimamų postų, būtų naivu. Gavę pareigas, jie jų laikosi įsikibę iš paskutiniųjų.

 

Kol kas į šią situaciją nereaguoja ir savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Nors būtent jo pareiga imtis priemonių, jog pažeidimus padarę abu valstybės tarnautojai būtų atitinkamai įvertinti. Kita vertus, "nematyti" politinio pasitikėjimo valdininkų prasižengimų jam gali būti ir naudinga - juk visada lengviau valdyti ir manipuliuoti tais, kurie yra itin pažeidžiami. Bet kad ir kokiomis virvelėmis vienas su kitu būtų surišti politikai - valdininkai, merui privalu vadovautis įstatymais bei žinoti, kad valstybės tarnyba yra grindžiama įstatymų teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais. Valstybės tarnybos įstatyme vienareikšmiškai skelbiama, jog valstybės tarnautojas, eidamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. Vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra nesavanaudiškumas. Nesilaikantiems šių reikalavimų ir šiurkščiai pažeidusiems Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, turėtų būti taikoma pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.