Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2011 11 08
Paprasti būdai, kaip sumažinti mokėjimo už šildymą sąskaitas

Prasidėjo naujas šildymo sezonas. Sinoptikai pranašauja ilgą ir šaltą žiemą. Šilumos kainos nuo lapkričio 1 dienos daugelyje Lietuvos miestų lyginant su spalio mėnesiu padidėjo 5-10 proc.Vilniuje šilumos kaina perkopė 30 centų už kilovatvalandę (2010 metais buvo 22,56 cnt/kWh). Gyventojai su nerimu ir siaubu laukia sąskaitų už šildymą.

Energetikos ministro A.Sekmoko pažadai dėl dujų kainų sumažinimo bei dujų kiekių iš Lietuvos elektrinės perskirstymo miestų kogeneracinėms elektrinėms, subliuško kaip muilo burbulas. Ministras apsimelavo prieš visus Lietuvos gyventojus.

Visiems aišku, kad greitai pagrindinių strateginių tikslų šilumos kainų ir jos suvartojimo mažinimui neįgyvendinsime (katilų konversija pritaikant deginti vietinį kurą, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija), o šią žiemą realiai turėsime tenkintis esama padėtimi, degindami gamtines dujas, mazutą bei biokurą. Dėl to būtinos greitos ir efektyvios priemonės, kurios sumažintų mokėjimus už šilumą.

Šilumos sąskaitos susideda iš dviejų dalių. Tai šilumos kaina centais už kilovatvalandę, padauginta iš šilumos kiekio kilovatvalandėmis sunaudoto gyvenamajame name pagal įvadinio šilumos skaitiklio parodymus ir po to paskirstant kiekvienam butui pagal užimamą plotąLR Seimas priėmė LR Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 dienos, kur nurodyta, kad į šilumos kainą negali būti įtraukiamos sąnaudos susijusios su pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra (eksploatacija).

Tad remiantis šia įstatymo nuostata, 70 proc. vilniečių (daugiabučių namų gyventojų) mokės 2,02 ct/kWh mažesnę šilumos kainą. Šiuo metu šilumos punktų priežiūros (eksploatacijos) rinkos kaina yra 9-12 ct/kWh, o ne 31,0 ct/kWh kaip buvo įtraukta į šilumos kainą.

Vilniaus daugiabučių namų gyventojams išlaidos už šilumos punkto priežiūrą per metus vidutiniam 60 m2 ploto butui, sumažės 120-150 lt.

Beje, dar vienas puikus būdas sutaupyti: jei pakeistumėte kuro sąnaudų tarp šilumos ir energijos perskirstymo metodiką, greitai ir efektyviai pajustumėte, jog net 3-4 centais sumažėtų šilumos kilovatvalandės kaina. Ypatingai šis metodas veikia didžiuosiuose miestuose, kur veikia kogeneracinės elektrinės gaminančios bendrame cikle elektros ir šilumos energiją.

Daugiabučio namo savininkai, remiantis šilumos ūkio įstatymo pataisomis, patys gali pasirinkti prižiūrėtoją, nepaisant to, kas yra šilumos punkto savininkas. Be to, namo gyvenojai turi teisę reikalauti, jog išnaudotos šilumos kiekis name būtų kaip įmanoma mažesnis, o namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai tenkintų gyventojų poreikius.

Pateikiu pagrindines praktines priemones nereikalaujančias papildomų lėšų, kurias įvykužius, gyventojai sutaupytų 25-30 proc. šilumos, tuo pačiu sumažėtų mokėjimo sąskaitos už šildymą.

Be papildomo mokesčio iš gyventojų ant šildymo ir karšto vandens vamzdžių stovų reikėtų įrengti balansinius vožtuvus, kurių pagalba būtų išlyginti šilumos srautai butuose ir suvienodintas radiatorių bei „gyvatukų" šildymas.

Sureguliuoti šilumos punkto įrenginių automatikos darbą pagal namo gyventojų išrinkto įgaliotinio pageidavimus. Šiuolaikiniai automatizuoti šilumos punktai leidžia nesunkiai koreguoti paros šildymo režimą. Gali būti taikomas ekonominis nakties ar ekonominis paros režimas, mažinant patalpų temperatūrą naktimis ar ištisą parą. Mažinant termofikacinio vandens cirkuliaciją per šildymo šilumokaitį iki minimumo nuo 23,00 val. iki 5,00 val. daugiabučiame name galima sutaupyti 15-20 proc. šilumos, o gyventojai šilumos stygiaus net nepajus.

Sumažinti name termofikacinio vandens cirkuliaciją, šildymui ir karštam vandeniui ruošti, reguliuojant šilumos punkte cirkuliacinių siurblių variklių apsisukimus. Tikrinti grįžtamo termofikacinio vandens iš namo šildymo sistemos temperatūrą, ji turėtų būti žemesnė negu nurodyta grafike. Tikrinti šildymo ir karšto vandens temperatūros reguliatorių sandarumą. Uždaryti karšto vandens vartojimą ir patikrinti ar temperatūros reguliatorius sandariai užsidaro ir nepraleidžia vandens.

Piko valandomis, rytais ir vakarais, kada nuolat vartojamas karštas vanduo, išjungti karšto vandens cirkuliacinius siurblius.

Patikrinti įvadinio šilumos skaitiklio parodymus, ar atlikta patikra ir kas atliko. Jeigu skaitiklio patikrą atliko firma, kuri turi sąsajų su šilumos tiekėju, galima manyti, kad šilumos skaitiklis sureguliuotas taip, kad suktųsi greičiau (paklaidos ribos +5 proc.) ir rodytų didesnį šilumos kiekį.

Užsisandarinti langus, duris, balkonus.

Gyventojams patarčiau būti aktyvesniais - jeigu prižiūrėtojas (eksploatuotojas) nevykdo gyventojų išrinkto įgalioto asmens nurodymų ir reikalavimų bei netaupo šilumos, bendrasavininkai turi organizuoti susirinkimą ir priimti sprendimą pakeisti prižiūrėtoją (eksploatuotoją), netinkamai vykdantį savo pareigas. Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausias prižiūrėtojas yra asmuo gyvenantis tame name ir turintis tam tikrą kvalifikaciją.

 

Bronius Cicėnas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, inžinierius-šilumininkas