Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2011 11 09
J. Imbrasas: galime pasimokyti ir iš tolimų ES regionų
Gyvendami Europoje, lengvai pamirštame, kad dalis ES teritorijos yra už mūsų žemyno ribų. Kalbame apie Lietuvos izoliaciją nuo likusios Europos, tačiau kai kurie regionai susiduria su dar didesnėmis panašaus pobūdžio problemomis.

 

 

EP narys Juozas Imbrasas („Laisvės ir demokratijos Europa"), prieš keletą dienų grįžęs iš Regionų komiteto organizuotos kelionės į Prancūzijos Gvianą - nedidelę ES priklausančią teritoriją Pietų Amerikoje - sutiko atsakyti į keletą Ep.Alfa.lt klausimų.

 

 

Koks buvo pagrindinis Jūsų kelionės tikslas?

 

 

 

Kiek žinau, grupė prancūzų europarlamentarų šią kelionę į tolimą Prancūzijos žemę surengė, norėdami parodyti, su kokiais sunkumais susiduria atitolę Europos Sąjungos regionai, ir kokias problemas ten reikalinga spręsti.

 

 

Parlamentarams balsuojant dėl klausimų, susijusių su šių regionų finansavimu, jie turėtų būti susidarę tam tikrą vaizdą. Svarbu, kad mes patys būtume „pačiupinėję" tas problemas ir įvertinę padėtį. Negalime pasikliauti vien tik prancūzų pasakojimais - tai subjektyvu.

 

 

Šį klausimą pradėta judinti dar prieš dvejus metus. Šįkart prancūzams pavyko - Parlamento Regionų komitetas išsiuntė delegaciją. Manau, kad jie labai protingai daro. Reikia juos pagirti, kad jiems pavyko - nors kelionė ir nepigiai kainuoja. Manau, kad mūsų parlamentarams taip pat reikėtų veikti šia kryptimi - vežti kolegas į Lietuvą ir rodyti, kokių turime problemų - pavyzdžiui, žemės ūkio srityje.

 

 

Kitais metais mes kviesime frakciją į Vilnių posėdžiui. Rutuliojam dabar mintį, kad reikia juos nuvežti pas ūkininkus - parodyti, su kokiomis bėdomis šie susiduria, paliesti išmokų klausimą, o taip pat, žinoma, ir švietimo klausimą. Žinoma, reikia parodyti ir tai, ką gražaus turime, tačiau svarbu ir iškelti problemas, kad jie parsivežtų informacijos apie Lietuvą ir galėtų objektyviau vertinti ilgalaikes mūsų problemas - tai, kas svarbu Lietuvai.

 

 

O kokias didžiausias Prancūzijos Gvianos gyventojų problemas galėtumėte išskirti?

 

 

 

Gvianos teritorija yra didesnė už Lietuvą - tačiau net 95 proc. jos užima miškai. Žemės ūkis aprūpina tik 20 procentų jų maisto poreikio - visa kita įvežama.

 

 

Jiems tikrai nelengva vystyti žemės ūkį. Pirmiausiai reikia džiungles iškirsti, po to - išdeginti likusius kelmus ir išrauti. Galiausiai, reikia ganyklas ir pasėlius palaikyti - nes temperatūra didelė, drėgmė siekia 80 proc., ir augalai labai sparčiai atauga.

 

 

Bet koks regionas norėtų pats apsirūpinti maistu - ir jie to siekia. Tačiau tai brangiai kainuoja. Todėl jie siekia parodyti, kad reikia pagalbos ne tik modernizuojant esamą žemės ūkį, bet ir plečiant dirbamos žemės plotus, atkovojant ją iš džiunglių.

 

 

Esama ir demografinių problemų. Ypač sparčiai daugėja imigrantų iš Surinamo ir kitų kaimyninių šalių, kur gyvenimas galbūt sunkesnis, ekonominė padėtis dar prastesnė. Gyventojų skaičius auga 4 proc. per metus, o ekonomikos augimo, bent kol kas, jie nepasiekia.

 

 

Labai didelė problema - infrastruktūros trūkumas. Didelėje teritorijoje gyvenvietės yra tarsi salos - nėra kelių, susisiekimas įmanomas tik lėktuvais.

 

 

Buvome nuvykę į šalies gilumą, pasižiūrėti, kaip gyvena indėnų bendruomenės, kiek jie šiandien yra pasiekę. Jie jau ne tie, apie kuriuos skaitėme knygose - jie gražiai rengiasi, nori elektros, nori ir televizoriaus bei kompiuterio. Tačiau džiunglėse elektros perdavimo linijas nutiesti neįmanoma, todėl kol kas jie ant stogų stato saulės baterijas.

 

 

Mus buvo nuvežę ir į vargingesnius rajonus, kur gyvena daugiausiai imigrantai. ES politika globoja imigrantus ir neleidžia jų taip paprastai išvaryti. Kas nustebino, kad socialinio būsto ten mačiau tik vieną kitą daugiabutį, o dauguma - tokie „kotedžiukai", kokiuose pas mus gal kiek aukštesnio pragyvenimo lygio žmonės gyvena. Kiek teko girdėti, nusikalstamumas ten ganėtinai didelis, tačiau iš išorės žmonės labai švarūs.

 

 

Tos jų problemos mums Lietuvoje gal ir nėra labai aktualios, tačiau tikrai įdomu pasižiūrėti, kaip jos yra sprendžiamos.

 

 

Ar to krašto gyventojai apskritai jaučiasi ES piliečiais? Juk jie taip toli nuo Europos...

 

 

 

Žinoma, valdžios atstovai visada tai pabrėžia... Tačiau turėjome ir daug susitikimų su paprastais piliečiais. Dauguma vis dėlto sakė, kad jie yra ES dalis.

 

 

Sako, galbūt jums sunku tai įsivaizduoti, bet mes esame toli, tačiau jaučiamės esą ES dalis. Šalia Surinamas - ten padėtis prastesnė, iš kitos pusės Brazilija - su ja sunku konkuruoti. Bet jie teigia priklausantys ES, o todėl tikisi sulaukti jos paramos.

 

 

Prancūzijos Gvianą pastaruoju metu bene labiausiai garsina ES kosmodromas, įsikūręs netoli Kuru miestelio. Ar teko jame apsilankyti?

 

 

 

Taip, mums ten aprodė daugybę objektų. Tame centre dirba pusantro tūkstančio žmonių. Teritorija užima 350 tūkst. hektarų - tai didžiulis plotas, kuriame daug visko galima pamatyti.

 

 

Centre matėme, kaip surenkama „Ariane" - galingiausia ES raketa. Taip pat susipažinome su kuriama ES palydovinės navigacijos sistema „Galileo", išklausėme, kaip veikia saugumo sistema. Sužinojome, kad paleidimo metu visi privalo slėptis bunkeriuose, kad apsisaugotų nuo labai aukštos temperatūros.

 

 

Tiesą sakant, nebuvo labai daug laiko gilintis. Kaip jau sakiau, vizito metu turėjome aprėpti labai daug įvairių temų - tai ir švietimas, ir žemės ūkis, paslaugų sfera, buitis, miestų plėtra, infrastruktūra.

 

 

„Galileo" projekte kol kas naudojama ne Jūsų minėta „Ariane", o rusų gamybos raketa nešėja „Sojuz". Ar teko matyti daugiau Europos kosmoso agentūros (ESA) bendradarbiavimo su Rusija ženklų?

 

 

 

Iš tiesų vienu metu mums buvo pasakyta, kad negalima fotografuoti. Tiksliau, galima, bet be blyksčių. Nustebau. Taip ir sakome - kam jums drausti fotografuoti, jeigu ir taip dirbate kartu su rusais... O jie paaiškino - fotografuoti su blykste negalima, nes už stiklo surenkama raketos sekcija. Ten žmonės su baltais chalatais, pirštinėmis ir kaukėmis vaikšto. Sako, ten švara turi būti šimtą kartų didesnė negu operacinėje. Fotoaparato blyksnis esą gali paveikti itin jautrią aparatūrą.

 

 

Tai čia toks mūsų pokštas buvo, dėl bendradarbiavimo su rusais. O iš tiesų ten visoje teritorijoje iškabinti užrašai yra keliomis skirtingomis kalbomis - ne tik angliškai ir prancūziškai, bet ir rusiškai. Tačiau, kai jau ateina paleidimo metas, viskas sakoma tik prancūziškai.

 

 

Kaip vertintumėte „Galileo" projekto perspektyvas? Ar, Jūsų nuomone, egzistuoja reali galimybė nukonkuruoti amerikiečių GPS?

 

 

 

Apskritai konkurencija yra sveikas dalykas - bet kurioje srityje ir bet kuriame lygmenyje. Nesu tikras, ar pavyks iš tiesų nukonkuruoti GPS - tačiau svarbu, kad Europoje yra siekis turėti nuosavą palydovinės navigacijos sistemą ir ją vystyti, pirmauti šioje srityje. Tai jau yra pagirtina.

 

 

Natūralu, kad Europa nori būti nepriklausoma nuo amerikiečių GPS bei rusų GLONASS sistemų, kurios yra ne tik civilinės, bet ir karinės paskirties.

 

 

EP narių kelionė į Prancūzijos Gvianą sulaukė gana prieštaringų vertinimų. Vienas Jūsų politinei grupei, „Laisvės ir demokratijos Europai", priklausantis britų europarlamentaras išreiškė nuomonę, kad vienuolikos EP narių kelionei skirtas lėšas galima buvo panaudoti ir efektyviau. Ką galite atsakyti tokiems kritikams?

 

 

 

Aš sutinku, kad tai yra tolima kelionė - apie 5000 kilometrų, ir ji brangiai kainavo. Tačiau prancūzų europarlamentarai vis dėlto įrodė Parlamento vadovybei, kad ji reikalinga.

 

 

Prancūzijos Gviana - ES regionas, ir nėra priežasčių, kodėl jis turėtų būti išskirtas iš kitų. Tai, kad 11 iš 736 europarlamentarų vienąkart nuvyko ten apsižiūrėti - nieko nuostabaus.

 

 

Aš irgi pradžioje galvojau - na, kam taip toli skristi. Tačiau prancūzai buvo teisūs - tikrai verta pamatyti atitolusį ES regioną. Juk jų yra ne vienas - ir anglai turi savo priklausomų teritorijų, ir ispanai, ir portugalai. Ir jų problemos, matyt, yra bent kažkiek panašios. Todėl nukeliauti į vieną iš šių regionų, ko gero, tikrai nebuvo bloga mintis.

www.alfa.lt