Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2011 11 09
Pigesnės šilumos mitai: patys kuria, patys griauna
Nuo pavasario premjero A.Kubiliaus ir ministro A.Sekmoko lūpomis kurtas pigesnių rusiškų dujų mitas žlugo. Kaip migla išsisklaidė ir svertai, apie kuriuos jie abu kalbėjo, tikindami, kad tuos svertus panaudojus, dujas pavyks atpiginti 15 proc. Nei pigesnių dujų, nei pigesnės šilumos, o vilties, kad dabartinė valdžia ką nors atpigintų jau seniai nebeliko: duok Dieve, kad nebrangintų. Bet kur tau. Energetikos ministras jau nusprendė sumažinti elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms. Specialistai neabejoja: dėl to nuo kitų metų sausio 1 d., kai tik įsigalios ministro įsakymas, neišvengiamai brangs šiluma. Žinoma, prieš pasirašydamas šį įsakymą, ministras nepamiršo viešai pakalbėti, kad elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms reikia didinti, nes tai leistų sumažinti šilumos kainą. Bet pasielgė priešingai. Ir taip - ne pirmą kartą. Susidaro įspūdis, kad viešai apie energetikos ūkio reikalus kalba vienas žmogus, o įsakymus ministerijoje pasirašinėja kitas.

 

Kai kurios savivaldybės jau pareiškė piestu stosiančios prieš tokį A.Sekmoko sprendimą. Savivaldybių vadovų užmojai teismuose ginti gyventojus nuo ministro valia branginamos šilumos būtų labai sveikintini, jei leistų žmonėms tikėtis realios naudos, o nekvepėtų tik kai kurių savivaldybių vadovų noru pasireklamuoti ar potencialiems finansuotojams įtikti.

 

Šilumos kaina dėl minėto ministro įsakymo pakils jau nuo sausio, o savivaldybių ieškiniai iki to laiko tebus spėję pasiekti teismus. Juose ieškinių nagrinėjimas gali užtrukti ir iki kito šildymo sezono pradžios, o kitą rudenį atpiginti šilumą žadės jau kita Vyriausybė, tikėkimės.

 

Nes dabartinė, panašu, jau baigia išnaudoti visus savo instrumentus: tiek derėdamasi dėl pigesnių dujų su „Gazpromu", kaip pareiškė A.Kubilius, tiek žadėdama jai vienai suprantamais būdais atpiginti šilumą, neatpigindama jos gamybai naudojamos žaliavos, kaip prisišnekėjo A.Sekmokas.

 

Dosnios šio rudens saulės dėka pavyko išvengti šoko, kurį būtų patyrę daugelis žmonių, gavę pirmąsias sąskaitas už būstų šildymą,. Dėl to lengviau atsikvėpę A.Kubilus su A.Sekmoku suskubo garsiai pareikšti tai, kas visiems ir taip seniai buvo aišku: neturės Lietuva nei pigesnių dujų, nei pigesnės šilumos. Bejėgė, matote, ji pati viena tą padaryti ir tik bendra Europos Sąjungos pozicija gali priversti „Gazpromą" atsisakyti diskriminacinės kainų politikos.

 

Su šiuo premjero teiginiu iš dalies būtų galima sutikti, jei rėkte nerėktų klausimas: o ką Lietuvos valdžia iki šiol padarė? Maitino tautą pažadais apie vykstančias derybas, turimus svertus ir šviesias perspektyvas? Dabar prabilo apie priešieškinio „Gazpromui" pateikimą tarptautiniam arbitražui, kai daugelio kitų valstybių kompanijos tą jau seniai padarė, o mes vėl vilksimės uodegoje?

 

Žinoma, yra sričių kur ir pirmaujame: pagal emigracijos, bedarbystės mastą ir kainų lygį, kuriuo tikrai nenusileidžiame turtingiausioms valstybėms. Įdomu, kada tai garsiai išdrįs pripažinti valdantieji, kol kas bejėgiškai kurpiantys mitą apie gerėjantį gyvenimą?