Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2011 11 14
KOVOJE SU KORUPCIJA KAIP „EUROVIZIJOJE“: VIS NEPAVYKSTA LAIMĖTI
Korupcija, ko gero, yra pati nepalankiausia tema kalbėti politikui, ypač Lietuvoje, kur politikų atstovaujamas Seimas jau daugelį metų iš eilės vykdomų apklausų metu patenka į labiausiai korumpuotų institucijų penketą. Tą patvirtino ir neseniai paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai. Jie rodo: korumpuočiausiomis laikomų institucijų penketas nesikeičia jau daugelį metų iš eilės. Daugelis žmonių tebegalvoja, kad kyšio davimas yra efektyvi priemonė tikslui pasiekti, o kas penktas kyšio nedavęs lietuvis to nepadarė tik todėl, kad neturėjo pinigų. Kyšius duodančių verslininkų, palyginus su 2008 m., padaugėjo 6 proc., o tą darančių gyventojų per tą patį laiką sumažėjo vos 2 proc. Gal čia tų, neturinčių pinigų kyšiams duoti, sąskaita? Lietuvoje vis mažiau žmonių, nusiteikusių pranešti apie korupciją ir vis daugiau galvojančių, kad pranešę, jie nukentėtų labiau nei korumpuotieji. Tai - labai iškalbinga ir grėsminga tendencija, bylojanti apie pilietinės visuomenės nykimą šalyje. O tai - pirmutinė sąlyga korupcijai klestėti. Kol visuomenėje gyvuos pakantumas korupcijai, tol gyvuos ir pati korupcija.

 

Apmaudu, kad žinios apie realiai nemažėjantį korupcijos lygį Lietuvoje nesulaukia absoliučiai jokios aukščiausio valdžios ešelono - Seimo - reakcijos. Regis, bent jau elementarus noras apginti savo vadovaujamos institucijos garbę, turėtų priversti suklusti Seimo vadovybę ir pradėti aiškintis, kur slypi tokios gyventojų nuomone paremtos politikų vertinimo priežastys: ar jos grįstos tik įsivyravusiu įsitikinimu, jog valdžia yra bloga, ar žmonės politikų korumpuotumą vertina, remdamiesi savo patirtimi ir konkrečiais pavyzdžiais? Tačiau jokios valdžios reakcijos tokie tyrimų rezultatai nesulaukė. Jos nesudomino ir tai, kad vos prieš pustrečių metų įkurta Energetikos ministerija, gyventojų nuomone, yra viena iš korumpuočiausių įstaigų šalyje.

 

Ši ministerija, kaip ir visos kitos, turi savo kovos su korupcija programą ir visą priemonių planą, kurį įgyvendinus turėtų nykti sąlygos korupcijai klestėti ir pasimatyti aiškūs kovos su šiuo reiškiniu rezultatai. O kaip yra iš tikrųjų? Lietuvos atstovai vyksta į Briuselį derėtis dėl lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, neturėdami atsakymo į klausimą, kur dingo anksčiau šiam reikalui jau skirti pinigai: nėra nei milijardo litų, nei padarytų darbų. Energetikos ministras nekontroliuoja situacijos savi vadovaujamoje misterijoje, leidžia savo paties žodžiams prieštaraujančius įsakymus, o jį paskyrusios Vyriausybės, kuri savo programoje kovą su korupcija įvardija prioritetine sritimi, vadovas visa tai toleruoja.

 

Korupcija - reiškinys, kuris gali plisti tik tuomet, kai yra tam palanki sisteminė terpė. Korupcijos problema tampa itin aktuali finansiniu sunkmečiu, kai į nuosmukį išgyvenančią ekonomiką aktyviai skverbiasi nusikalstamas pasaulis, atsiranda palankesnės sąlygos šešėlinei ekonomikai klestėti. Korupciniai nusikaltimai plinta, nepaisydami valstybinių sienų.

 

Be politinės valios užkirsti kelio šiam reiškiniui neįmanoma. Būtent tai buvo akcentuota Europos Parlamente, šiais metais ne kartą svarsčiusiame korupcijos problemas. Nepaisant priimtų antikorupcinių įstatymų, Europos Sąjungos ekonomika dėl korupcijos kasmet praranda 120 mlrd. eurų arba 1 proc. bendrijos BVP. 80 proc. europiečių mano, kad korupcija yra didelė jų valstybės problema.

 

Reaguodama į šiuos faktus, Europos Komisija nusprendė griežčiau prižiūrėti valstybių kovą su korupcija. Šių metų vasarą buvo patvirtintos naujos kovos su korupcija priemonės, nuspręsta kurti naują ES kovos su korupcija pastangų vertinimo mechanizmą - ES kovos su korupcija ataskaitą. Ji kas dvejus metus nuo 2013 m. vertins antikorupcines valstybių narių pastangas ir skatins politinį ryžtą veikti. Europos Parlamentas paragino Komisiją kovai su korupciją skirti pirmenybę savo ateinančių trejų metų saugumo darbotvarkėje.

 

Europos Parlamente vykusiose diskusijose dėl efektyvesnės kovos su korupcija buvo akcentuota, kad valstybėse narėse yra sukurtos antikorupcinės teisinės sistemos, tačiau jos taikomos nevienodai. Svariausia to priežastis - politikų pasiryžimo stoka, kovojant su šiuo nusikaltimu. Be politinės valios tikėtis gerų rezultatų šioje srityje yra beprasmiška.

 

Galima sukurti teisinę bazę ir daugybę kovos su korupcija programų, bet kol šiam reiškiniui pritariama, bent jau demonstruojant abejingumą jam, korupcija nesumažės. Beveik prieš metus Lietuvoje įsigaliojo Prezidentės D.Grybauskaitės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl išplėstinio nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo. Regis, jos turėjo tapti labai stipriu ginklu su korupcija kovojančių pareigūnų rankose, bet sprendžiant iš to, kaip jis naudojamas, peršasi išvada, kad arba ginklas parūdijęs, arba šauliai netaiklūs. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad paleistos kulkos į politinės valios stygių neatsitrenkia?

 

Tas pats ir su programomis. Šių metų birželį Lietuvoje buvo patvirtinta nauja Nacionalinė kovos su korupcija programa 2011-2014 metams. Joje numatyta daugiau kaip 90 prevencinių priemonių. Iš pirmo žvilgsnio - nemažai. Bet kiek jų ir kaip bus įgyvendinta? Jei taip pat, kaip ankstesnė kovos su korupcija programa, tai nieko gero. Lietuvoje įvairios kovos su korupcija programos pradėtos kurti daugiau kaip prieš 10 metų. Visuomenei garsiai pranešama apie kiekvieną tokią sukurtą programą. Apie jų įgyvendinimo rezultatus - tylima, nes girtis nėra kuo. Tad tikrai labai sveikintinas sociologinėse apklausose atsispindintis Lietuvos žmonių tikėjimas, kad, korupcijos lygis šalyje per artimiausius trejus metus sumažės. Nereikėtų jų nuvilti.