Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Balandžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 242526272812 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
Naujienos
 
2011 11 23
Geležinkelio transporto patrauklumą labiau padidintų investicijos, o ne skaidymas
Geležinkeliai yra efektyvi bei ekologiška transporto šaka ir Europos sąjungoje siekiama didinti jos efektyvumą, tačiau šis procesas buksuoja. Teigiamų pokyčių tikėtasi nuo 2001 m. kuomet buvo priimtas geležinkelio transporto teisės aktų paketas. Tačiau praėjus dešimčiai metų Europos Parlamente vėl aktyviai svarstomos geležinkelio sektoriaus problemos, konstatuojant, kad geležinkelis tebėra silpniausia Europos Sąjungos transporto sistemos grandis. Daugelyje bendrijos šalių geležinkelio vėžių išvystymas yra prastas, o investicijos į šią sritį vyksta vangiai, todėl akivaizdžių pokyčių į gerąją pusę nematyti. Geležinkeliai ir toliau išlieka mažiausiai konkurencinga transporto rūšimi, tiek teikiant keleivių pervežimo, tiek krovinių gabenimo paslaugas: Europos Sąjungoje geležinkeliais pervežama vos apie 7 proc. krovinių ir apie 12 proc. keleivių.

 

Norint pakeisti šią situaciją siūlomi geležinkelių direktyvos pakeitimai, kuriuos lapkritį vykusioje plenarinėje sesijoje svarstė Europos Parlamentas. Vienas iš labiausiai akcentuojamų siūlymų - būtinybė atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir krovinių bei keleivių vežimo veiklas. Tikimasi, kad tai pasitarnautų efektyvesniam bendros Europos Sąjungos transporto rinkos sukūrimui, užtikrintų geležinkelių sektoriaus plėtrą ir pagerintų paslaugų kokybę.

 

Lietuva yra aiškiai pasisakiusi už integruotą geležinkelių valdymo modelį. Principinė mūsų šalies pozicija, kuriai pritaria ir Seimas, ir Prezidentė - „Lietuvos geležinkelių" nereikia skaidyti, nes dabartinis jų valdymo modelis yra naudingesnis Lietuvai.

 

Ar ES direktyvos reikalavimai gali priversti pakeisti šią nuostatą? Buvau ir esu įsitikinęs, kad direktyvų nuostatos negali būti aklai taikomos visose bendrijos - išlygos, kurios leistų spręsti valstybėms jų specifines problemas yra būtinos. Tą akcentavau ir šį pavasarį Briuselyje susitikęs su Lietuvos geležinkelininkų atstovais.

 

Laikantis šios pozicijos Lietuvos europarlamentarams pavyko pasiekti, kad Europos Komisija peržiūrėtų savo siūlymą dėl geležinkelio sektoriaus veiklų atskyrimo ir iki kitų metų pabaigos parengtų naują direktyvos projektą.

 

Neginčytina, kad teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrintų liberalesnę ir konkurencingesnę geležinkelių rinką yra būtini. Tačiau šie pakeitimai neturėtų duoti atvirkštinio efekto ir turi būti priimti įvertinant ligšiolinę ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulio šalių patirtį. O ji rodo, kad integruotas geležinkelių valdymas neretai yra efektyvesnis, užuot su šiuo sektoriumi susijusias veikas suskaidant į atskiras įmones. Šalyse, kuriose geležinkelių sektorius yra išskaidytas, neatsirado efektyviau veikiančių operatorių, konkurencija tarp jų nepadidino geležinkelių sektoriaus patrauklumo ir geležinkeliai neiškovojo didesnės transporto rinkos dalies.

 

Lietuvoje geležinkelio sektoriaus klausimai yra dar sudėtingesni dėl specifinės mūsų šalies situacijos. Mūsų, kaip ir kitų Baltijos valstybių geležinkelio vėžė neatitinka europinių standartų ir tebėra integruota daugiausia į NVS šalių rinką. Dėl to glaudus ryšys tarp infrastruktūros ir krovinių vežimo operatoriaus yra itin svarbus: gabenant krovinius iš trečiųjų šalių dažnai reikalingi operatyvūs derinimai bei sprendimai ir galimybė operatyviai viską spręsti didina konkurencinį pranašumą.

 

Vežėjų konkurencija geležinkelių sektoriuje yra galima ir neatskyrus infrastruktūros bei vežimo veiklų. Bet tam būtina sukurti aiškias prieigos prie infrastruktūros taisykles ir sutvarkyti sektoriaus reguliavimą, kuris užtikrintų skaidrų įmonių valdymą. Dar viena prielaida geležinkelių sektoriaus konkurencingumui didinti - būtinybė konkuruoti su autotransportu.

 

Automobilių spūstys Europos Sąjungos keliuose tampa vis dažnesniu reiškiniu. Šią problemą neabejotinai padėtų išspręsti geležinkelio sektoriaus plėtra ir sukurta bendra transporto rinka. Tam reikalingos ne tik teisinės, bet ir techninės sąlygos. Pastarosioms sukurti yra būtinos investicijos ir pakeitimai transporto mokesčių sistemoje: valstybės lėšomis dotuojamos autotransporto infrastruktūros mokesčiai yra gerokai mažesni nei geležinkelių. Konkuravimo su autotransportu galimybes mažina ir tokie apribojimai kaip prioriteto keleiviniams traukiniams teikimas, prekinius traukinius praleidžiant tik naktį.

 

Politikų akiratyje atsidūręs geležinkelių sektorius vis dažniau pavadinamas prioritetine Europos Sąjungos transporto sritimi. Jo pranašumą didina ir tai, kad geležinkeliai yra viena iš mažiausia aplinką teršiančių transporto priemonių. Tačiau šiandien visuotinai pripažįstama, kad tiek visoje ES, tiek daugelyje atskirų jos šalių geležinkelių transportas nėra pakankamai išnaudojamas. Įvertinant jo privalumus ir specifiką, pirmiausiai turi būti sukurtos techninės sąlygos efektyvesniam geležinkelių transporto panaudojimui. Tai neabejotinai pareikalautų didelių investicijų ir šios srities finansavimas galėtų tapti vienu iš svarbiausių prioritetų būsimoje finansinėje perspektyvoje.