Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2011 12 02
„Vytis“ - atsakas bankams, keliantiems save aukščiau už valstybę

Jau seniai niekam ne paslaptis, kad bankų veikla Lietuvoje turi esminių sisteminių ydų, kurios anaiptol neapsiriboja valstybės priežiūros stoka. Tai patvirtindamas, galėčiau priminti dar prieš kelerius metus savo viešai išsakytą mintį, kad mums būtinas valstybinis komercinis bankas. Kodėl jis būtinas? Todėl, kad valstybė, privatizavusi visus savo bankus ir leidusi įsigalėti finansų rinkoje užsienio kapitalui, prarado bet kokią galimybę daryti įtaką šiai rinkai.Kad valstybė prieš bankus bejėgė, tapo itin akivaizdu, prasidėjus krizei. Nors ir labai bandė šalies vadovai įtikinti skandinavų bankus, kad šie nenutrauktų kreditavimo mūsų verslui, tai nepavyko. Nepadėjo net ir mėginimas daryti spaudimą aukščiausiu politiniu lygmeniu per Skandinavijos šalių vyriausybes - pinigų srautai iš krizės užkluptos Lietuvos ir toliau buvo nukreipiami į tas valstybes, iš kurių tie bankai atėjo, arba kreditavimui tiesiog keliamos nepriimtinos sąlygos.

Tai buvo akivaizdus ženklas, kad šių bankų savininkams bei vadovams mūsų valstybės ir verslo interesai nėra joks argumentas.Atrodytų, srityje, kurioje viską lemia išskaičiavimas bei naudos principas, kitaip ir negali būti. Tačiau tuomet kyla esminis klausimas, kodėl gi mūsų valstybė į šalies interesus spjaunantiems užsienio bankams paslaugiai sudaro galimybę nuolat "sukti" milijardines Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšas ir iš to turėti didžiulę naudą. Kodėl Lietuvos valstybė to negali daryti pati - įsisteigusi savą komercinį banką? Kodėl ji negali kredituoti verslo, būsto ir mokslo programų ar palankesnėmis sąlygomis aptarnauti mūsų piliečių, pavyzdžiui, tų pačių pensininkų, iš kurių dabar už menkiausią bankinį pavedimą lupamas begėdiškas mokestis?Deja, krizės pamokos mūsų valdžią nepastūmėjo veiksmams.Visuomenei, susidūrusiai su dar neregėtu "Snoro" banko šturmu, gali susidaryti ir priešingas įspūdis.

Tačiau apie tai, ar valstybė deramai kontroliuoja ir prižiūri komercinių bankų veiklą, reikia spręsti ne iš jos veiksmų, kai kuris nors iš bankų jau žlunga, o iš to, ar valstybė įsikišo laiku. Stulbinanti pusketvirto milijardo litų skylė ir prarastos žmonių bei įmonių lėšos apie "Snoro" banko priežiūros lygį pasako daug ką.Apskritai nesuprantama, kokiu tikslu valstybė išlaiko Lietuvos banką, jeigu jis nesugeba kontroliuoti procesų, valstybei turinčių išskirtinę svarbą. Juk tai tas pats, kaip išlaikyti gaisrinę, kuri teįstengia konstatuoti, kad viskas sudegė.Tačiau, net ir paaiškėjus katastrofiškai padėčiai "Snoro" banke, valdžia ne tik neprisiima atsakomybės, bet ir bando paversti kaltininkais pačius piliečius. Pasak tai atvirai išreiškusio ūkio ministro, reikia žiūrėti, "kam patiki pinigus". Todėl apie kompensavimą, viršijantį apdraustą indėlių dalį, ar apie banke prarastas verslininkų lėšas net ir nėra ko kalbėti.Atsiprašau, bet tai - ne kas kita, kaip grįžimas į laukinius LDDP valdymo laikus! Į tą metą, kai valdžia leido sukčių ir avantiūristų įsteigtiems "holdingams" ir "sekundėms" pasisavinti žmonių santaupas, o paskui tiesiog nusiplovė rankas. Net ir leksika ta pati: kalta ne valdžia, o tie, kas nežinia kam patikėjo savo pinigus. Tarsi žmonės būtų tam ryžęsi, jeigu valdžia būtų perspėjusi ar tiesiog laiku atėmusi iš sukčių licenziją.Bet Lietuva - jau nebe ta, kokia ji buvo prieš pusantro dešimtmečio. Mūsų šalyje įtvirtinti teisiniai ir komercinių bankų priežiūros, ir nuosavybės apsaugos mechanizmai, todėl žmonių ar įmonių lėšos negali tiesiog išgaruoti. Jeigu vis dėlto taip nutiko, vadinasi, atitinkamos valstybės institucijos laiku nesiėmė būtinų veiksmų, taigi, ir kompensuoti privalo tas, kas kaltas. Kompensuoti būtina tiek apdraustą, tiek neapdraustą indėlių dalį, taip pat lėšas, kurias valstybės prižiūrimame banke laikė įmonės.

Tam galima rasti įvairių būdų, įskaitant atidėjimus. Tai, kas žmonių sąžiningai uždirbta, jiems turi būti grąžinta. Neras būdų ši šalies vadovybė - ieškos ta, kuri ją pakeis, bet tai bus atlikta.Kitas klausimas, kuris šiandien mums turėtų rūpėti - kas kaltas ir ką mes privalome padaryti, kad mūsų piliečiai daugiau nebepatektų į tokią mėsmalę. Tam būtina nuodugniai išsiaiškinti visas aplinkybes, atvedusias į "Snoro" banko krachą, taip pat tai, kodėl valstybės institucijos nedovanotinai ilgai delsė. Niekas kitas be atitinkamus įgaliojimus gavusios Seimo laikinosios komisijos to neatliks. Lietuvai būtina tiesa, nes tol, kol jos nežinosime, nebus ir garantijos, kad mūsų nelaukia dar vienas siurprizas.Šių dienų sukrėtimas - tai ženklas, kad atėjo metas ir visos mūsų finansų sistemos revizijai. Aš ne šiaip sau pradėjau ši straipsnį nuo pavyzdžio apie valstybės komercinį banką. Šiandien pasaulyje vis atkakliau kalbama apie naują krizės bangą, kuri, pripažintų autoritetų tvirtinimu, net gali būti baisesnė už pirmąją. Su kuo mes ją pasitiksime, jei taip iš tikrųjų nutiks? Su skandinavų bankininkais, kurie mūsų valstybei ir vėl atsuks nugarą? O gal su keliais mažyčiais lietuviškais bankais, kurie dalinasi rinkos likučius?Iš esmės valstybė neturi užnugario. Todėl jai ir būtinas savas nacionalinis komercinis bankas, kuris taptų finansų sistemos pagrindu. Nutarimo projektas dėl tokio banko įsteigimo jau pateiktas Seimui.

Toliau viskas priklausys nuo parlamentarų požiūrio ir jų geros valios.Tai būtų mišraus kapitalo bankas, kurio steigimui valstybė pasitelktų ir biudžeto lėšas, ir žmonių santaupas, kurios, kaip žinoma, skaičiuojamos milijardais litų. Kitaip sakant, valstybė pirmą sykį po Nepriklausomybės atstatymo pakviestų savo piliečius dalyvauti stambaus masto projekte ir drauge tapti finansinio verslo dalininkais - su valstybės garantija. Esu tikras, kad jau vien tai taptų įvykiu ir išjudintų Lietuvą.Į šį banką privaloma tvarka būtų pervestos visų biudžetinių įstaigų bei organizacijų sąskaitos. Tai reikštų, kad per jį nuolat "suktųsi" valstybės biudžetas ir kad iš to gaunama nauda atitektų ne kam nors kitoje Baltijos jūros pusėje, o mūsų valstybei ir jos piliečiams.Konkurencingos indėlių palūkanos, deramos bei patikimos sąlygos verslui ir investicijoms, kitos atitinkamos galimybės neabejotinai išjudintų finansų rinką ir garantuotų realią, o ne sutartinę konkurenciją. Savo ruožtu, tai padėtų įveikti ūkio nuosmukį ir paskatintų ekonominę šalies pažangą.

Pagaliau mes įgytume tą instrumentą, kurio neturėdami tiesiog tuščiai aušiname burną.Yra numatytas ir šio banko pavadinimas - "Vytis".Manau, jame slypi būtent tai, ko mums šiandien labiausiai stinga.