Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2011 12 07
J.Imbrasas: „Valstybės biudžetą gelbsti varguoliai“

Lietuvos pensininkai nusiteikę protesto akcijoms. Kas galėtų užginčyti, kad taip elgdamiesi jie neteisūs? Nors po griežtos Prezidentės kritikos vyriausybė ir atsisakė ketinimų negrąžinti nusavintos pensijos dalies, bet dėl patirto didelio emocinio sukrėtimo pensininkai net teisme galėtų būti pripažinti nukentėjusiais. Tačiau dėl tokių dalykų Lietuvos pensininkai į teismus nesikreipia. Savo orumui ir emocinei ramybei ginti jie neturi galimybių. Pirmiausia - finansinių. Pastaruosius keletą metų pensininkai mūsų šalyje yra didelės varguolių armijos, kurios sąskaita gelbstimas valstybės reitingas tarptautinėse rinkose, dalis. Nes iš jų atimti lengviausia. Kaip ir iš bedarbių, socialines išmokas ar minimalų atlyginimą gaunančių žmonių. Ką iš jų atimdama valdžia praras? Blogiausiu atveju - vieną kitą balsą per rinkimus. Bet prieš juos valdžia dažniausiai tampa gera. Arba baili. Tada ji nieko neatima ir kuo nors pamalonina. Dar ką nors pažada. Ir taip nors trumpam išperka savo kaltes prieš varguolius.

 

Daug rizikingiau atimti ką nors iš turtingųjų. Todėl valdantieji to ir nedaro, iki šiol vienodus mokesčius skaičiuodami ir gaunančiajam kelis šimtus, ir keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį. Nes visuomet yra vilties, kad turtingieji - oficialiai ar ne, kai dabar jau uždrausta - parems per rinkimus ir vėl padės ropštis į valdžios olimpą.

 

Apie progresinius mokesčius Lietuvoje kalbama jau daugybę metų. Apie juos užsiminta ir dabar, kai Seimas imasi desperatiškai tvarkyti šalies biudžeto projektą. Jį vyriausybė pateikė mažiau nei prieš pora mėnesių. Pernelyg optimistinį ir su ambicingu siekiu neviršyti 2,8 proc. valdžios sektoriaus deficito. Keista, kad tokį biudžeto projektą teikusio ministrų kabineto ausų nepasiekė jau nuo vasaros iš visų pusių aidėjusios prognozės apie artėjančią naują ir gerokai sudėtingesnę krizės bangą.Tačiau valstybės biudžetas, matyt, buvo suvoktas kaip aritmetinis skaičių sudėliojimas, neįvertinant nei išorinio konteksto, nei mūsų pačių valstybės ŽMONIŲ padėties. Jų padėtis nebuvo įvertinta ir tuomet, kai finansų ministrė ir vyriausybės vadovas pripažino, kad biudžetą reikia koreguoti ir savo žvilgsnius pirmiausia vėl nukreipė į pensininkus bei kitus varguolius, ant kurių pečių buvo užsimota užkrauti didesnę PVM naštą.

 

Neabejoju, kad sprendimas atsisakyti šių užmačių buvo ne moralinis, o politinis. Lygiai taip pat, kaip tik iš politinio išskaičiavimo siūloma ypatingos skubos tvarka įvesti vadinamuosius prabangos mokesčius, iškart atmetant progresinių mokesčių galimybę, aiškinant, kad tam prireiktų daug laiko.

 

Valdantieji turi naktinės mokesčių reformos patirties. Gal todėl iš anksto žino, kad nuspręsti, kas yra prabanga ir kaip ją apmokestinti galima ir pernakt. Nors liaudies išmintis sako, kad skubos darbą nelabasis gaudo. Ko gero, jis ir šįkart pasipelnytų, nes darbo turėtų turto vertintojai ir visokio plauko ekspertai, o ginčai dėl to, kas yra prabanga neišvengiamai gultų ant teisėjų stalų.

 

Finansų ekspertai teigia, kad Lietuvoje daugiausia mokesčių sumoka mažiausiai uždirbantys žmonės. Ar situacija pasikeis priėmus per vieną naktį parengtą „prabangos mokesčio" įstatymo projektą? Ar tai, kas šiandien įvardijama kaip prabangos dalykai - nauji automobiliai, jachtos, lėktuvai nebus įregistruoti kitose šalyse ir šiuo mokesčiu neužlopytas biudžeto spragas turės užpildyti vėl tų pačių kantrių varguolių mokesčiai?

 

Esu įsitikinęs, kad Seimas elgiasi pernelyg lengvabūdiškai ir neatsakingai, užsimodamas akimirksniu parengti ir priimti mokestinį įstatymą. Tai rodo absoliučią nepagarbą žmonėms, su kuriais valdžia įsivaizduoja galinti daryti ką nori.