Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2012 01 12
Minint Sausio 13 -aja Rolandas Paksas: „Diena, kai apsigynėme, tegu niekada nebeišskiria“

Vėl minime tragiškas 1991 metų sausio dienas. Tas dienas, kai savo ryžtu bei tikėjimu ir, deja, krauju apgynėme savo valstybę. Ir jeigu kartais joje būna sunku, nenusivilkime ja, nes valstybė ir valdžia yra du skirtingi dalykai. Juk ir tada mes gynėme ne valdžią, bet savo Tėvynę. Diena, kuri mus sujungė tada, tegu niekada nebeišskiria. Tegu šiandien ji jungia mus vienam tikslui - stiprios, turtingos ir įtakingos gerovės valstybės kūrimui.

 

Privalome sudėti Lietuvą į Vytį. Po dalelę lipdyti Tėvynę. Kaip lipdė ją karalius Mindaugas, didieji Lietuvos kunigaikščiai. Taip, kaip skiemenį prie skiemens dėjo Justinas Marcinkevičius: Lie-tu-va.

 

Kaip dar anksčiau į himno žodžius ją sudėjo daktaras Vincas Kudirka.

 

Juk ėjome į tą Lietuvą tūkstančius metų. Ėjome, nušviesti degančių pilių pašvaistės. Lydimi kardų žvangesio ir tankų riaumojimo. Kartais suklupdami, bet visuomet atradę savyje jėgų ir ryžto pakilti.

 

Atėjome į tą Lietuvą per baudžiavą ir lažą, tijūnų rimbo kirčius, sudegintus ir ištremtus kaimus. Ėjome per kraują ir netektis, per savo liaudies dainas ir raudas. Dėliodami valstybę iš legendų ir atminimų, savo patirties ir vyresniųjų pasakojimų. Nešdami Tėvynę vaikams ir anūkams. Tarsi savo kryžių - kad paliktume jį kalne prie Šiaulių. Kaip savo kovos, tikėjimo, laisvės ir vilties simbolį.

 

Ėjome, rankose nešdami vėliavą - kai galėjome. Kai draudė - nešėme tą vėliavą širdyse. Per tūkstantį metų kaskart tapdami turtingesni dar vienu žygdarbiu arba užgrūdinti dar viena išdavyste.

 

Taip jau būdavo ir ko gero liks, kad visuomet reikės pasirinkti tarp tiesos ir sąmoningo melo, drąsos ir prisitaikymo, alkanos idėjos ir sotaus stalo. Ir kai net nebebus mūsų, turbūt dar ne vienai kartai reikės rinktis kelią tarp sąžinės ir patogumų, tarp meilės ir neapykantos.

 

Tikiu, kad tas pasirinkimas bus toks, kuris išsaugos Lietuvą dar tūkstančius metų. Laisvą, nepriklausomą, savarankišką valstybę.