Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Balandžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 242526272812 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
Naujienos
 
2012 01 21
PROGRAMOS METMENYS

Įžanga

 

Šalies žmonės, blaškomi kairės ir dešinės politinių vėtrų, per dvi dešimtis atkurtos valstybės metų taip ir negali susikurti ramaus, stabilaus ir aiškaus gyvenimo. Per tą dvidešimtmetį ypač išryškėjo tai, kad naujos ir vis naujesnės politinės partijos nesugeba transformuotis iš mėgėjiškų, pinigų įtakai pasiduodančių organizacijų į valstybės ir, svarbiausia, žmonių gerovę stiprinančius idėjų centrus.

 

Būtent neatsakingas partijų manipuliavimas rinkėjų pasitikėjimu, nuolaidžiavimas daugelio sąskaita sustiprėjusių ir ne visada sąžiningai besielgiančių turtingųjų interesams atvedė į tokią situaciją, kad nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ėmė tragiškai sekti pasitikėjimo savo valstybe, atsidavimo jai, jos ateičiai, vilties ir gerumo rezervai, kuriuos paveldėjome iš savo tėvų, senelių ir prosenelių.

 

Dar daugiau - Lietuvai iškilo realus fizinio išlikimo klausimas. Nestiprinamas pasididžiavimas savo valstybe, išlaikytinių masės didinimas, iniciatyvių žmonių praradimas, kūrybingumo ir atsakomybės bei verslumo žlugdymas - tai tik trumpas šalį užgriuvusių bėdų sąrašas.

 

Viso to fone - nebaudžiamas kyšininkavimas, korupcijos siautėjimas, gniuždantis bet kokią laisvą mintį ir idėją, bet leidžiantis vešėti artimųjų protekcijomis paremtai, o neretai ir nusikalstamai veiklai. Būtent dėl to daugelis žmonių nemato ir nesupranta, kur dingsta iš Europos Sąjungos gaunami milijonai. Mes sieksime įvertinti visus, kurie Lietuvos valstybę pavertė ne žmonių, o buhalterinės biurokratijos valstybe, kurioje žmogaus teisės ir valia yra paminama nesąžiningo pareigūno, politiko, o neretai - tiesiog kriminalinio nusikaltėlio.

 

Mes manome, kad Lietuvos žmonės pavargo nuo metų metais nemokšiškai, bet blogiausiai - ne žmonių ir ne jų valstybės naudai vykdomų reformų. Tokių reformų kitaip, kaip griovimu, pavadinti negalima: ne tik materialinio gyvenimo, bet per amžius susiformavusių ir Lietuvą valstybe pavertusių vertybių griovimu. Todėl partija TVARKA IR TEISINGUMAS kviečia visus, kurie neabejingi savo Tėvynės Lietuvos išsaugojimui, sustiprinimui ir klestėjimui, užbaigti dvidešimtmetį vykusius eksperimentus su žmonių likimais, eksperimentus, kurie daugiau nei trečdalį mūsų tautiečių išvarė iš tėvynės. Kilkime kartu ir bendromis jėgomis kurkime

 

Trečiąją Respubliką.

 

Tai būtų mūsų visų gyva ir šilta, konkrečiam žmogui atidi ir jautri, o ne beasmenių reikalavimų, pasipūtusių biurokratų ir svetimųjų anoniminės valios vykdytojų valstybė. Trečioji Respublika - lietuvių tautos, sukūrusios šią valstybę, išgyvenimo ir ateities Respublika.

 

Ją įgyvendindami, kursime žmonių laimę, stiprinsime saugų, teisingą, turtingą ir prasmingą gyvenimą, remdamiesi tokiomis kertinėmis vertybėmis: Socialiniu teisingumu;

     

Tautinės savimonės ir patriotizmo stiprinimu;

     

• Tiesiogine demokratija.

 

 

Kodėl mums reikia TREČIOSIOS RESPUBLIKOS?

 

Yra keli esminiai dalykai, be kurių stiprinimo ir puoselėjimo mūsų valstybė gali likti tik formaliu dariniu arba geografiniu vietovės, nebeturinčios jokio savitumo ir išskirtinumo, pavadinimu.

 

Vienas iš tų kertinių ir pamatinių dalykų yra užfiksuotas mūsų Konstitucijoje: Lietuvos valstybę kuria lietuvių tauta. Tautai nykstant, nyks ir valstybė.

 

Tad mūsų visų pareiga, kad tauta, išlaikiusi nepalyginamai didesnių ir galingesnių jėgų spaudimą ir naikinimo bangas, sugebėjusi išlikti ir net du kartus per XX amžių atkurti savo valstybę, ne tik išliktų, bet ir suklestėtų.

 

Mūsų pareiga - užbaigti saviniekos, pagiežos ir brolžudiško naikinimosi laikotarpį. Visi klystame, darome klaidų, tačiau laikas mokytis iš tūkstantmetės patirties: ištieskime vienas kitam rankas ir pagaliau kurkime Lietuvą, kurioje nuomonių ir pažiūrų skirtumai ne silpnintų, bet stiprintų mus, mūsų Tėvynę.

 

Mes patys turime sukurti tokią dvasinę aplinką, kurioje vėl išsiskleistų lietuvius per amžius gelbėjęs darbštumo, atjautos, susitelkimo, kūrybiškumo ir draugiškumo genijus. Juk tik tokioje aplinkoje nustosime jaustis prastai, iškelsime galvas ir nebebijosime pasauliui parodyti visa tai, ką turime geriausio.

 

Tad Trečioji Respublika turi tapti žmonių dvasinio atgimimo Respublika.

 

Pastaruosius dvidešimt metų klysdami, klupdami, o neretai ir savanaudiškų atklydėlių patariami, siekėme lipdyti itin materialistišką gyvenimo pamatą.

 

Šiandien matome, kad vien daiktiško blizgesio stipriai valstybei, jos ryškiai kultūrai sukurti nepakanka. Mūsų partija tiki, kad laikas dar neprarastas. Mes privalome vėl atsigręžti į tai, kas per amžius padėjo šiame žemės lopinėlyje išlikti mūsų protėviams, padeda, nors jau beprarandantiems vertybes, išlikti ir mums.

 

Tad be dvasinio atgimimo būtina mūsų visų sustiprėjimo sudedamoji yra teisingumas.

 

Negali būti taip, kad valstybė su visomis savo sukurtomis institucijomis taptų Lietuvos valstybės kūrėjų ir jų palikuonių priešu, beširdžiu prievaizdu ar žandaru. Tai nusikalstama ir pavojinga. Tokios nuostatos pasekmės - šimtai tūkstančių emigrantų.

 

Šią problemą spręsime labai paprastu, bet veiksmingu būdu - mūsų valdoma valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį. Kitiems netrukdys dorai ir sąžiningai kurti savo gerovę, skleistis kiekvieno gebėjimams ir talentams taip, kad dėl to nenukentėtų aplinkiniai bei valstybė.

 

Socialinis teisingumas - priemonė ir nuostata, iš principo keičianti iki šiol vyraujantį valdančiųjų požiūrį į žmogų kaip į šaltinį, iš kurio reikia išspausti kuo daugiau mokesčių.

 

Mūsų požiūris kitoks: valstybė buvo ir yra sukurta tam, kad bendromis jėgomis būtų sukurtas ir užtikrintas toks gyvenimo lygis, kuris leistų kiekvienam valstybės piliečiui jaustis oriai. Visi kiti norai - ypatingos kelionės, turtai, kolekcijos ir pan. - individualus ir niekieno nevaržomas, bet jokiu būdu ne nusikalstama veikla paremtas siekis. Oraus gyvenimo lygio, jei vyrauja požiūris į mus tik kaip į mokesčių mokėtojus, nesukursi.

 

Todėl būtina keisti valstybės ir ją kuriančių piliečių santykius. Jei Konstitucija teigia, kad lietuvių Tauta sukuria Lietuvos valstybę, vadinasi, lietuvių Tautai valstybė yra reikalinga ir kaip vieta, kurioje ji jaustųsi saugiai, ir kaip priemonė, garantuojanti saugumą.

 

Tokia partijos TVARKA IR TEISINGUMAS siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa - naujas mūsų valstybės išsaugojimo ir sustiprinimo kelias. Socialiai teisinga, atidi, atjaučianti ir, svarbiausia, bendrą gerovės lygį užtikrinanti valstybė yra mūsų tikslas ir siekis.

 

Gyvenant tokioje aplinkoje bus daugiau optimizmo, bus saugiau plėtoti verslą, patikimesnė atrodys ir mūsų vaikų ateitis.

 

Kad mūsų siūloma TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programa niekada nepavirstų nuo gyvenimo atitrūkusiu, realių žmonių poreikių neatspindinčiu dokumentu, mes savo darbą grįsime iki šiol visų valdžios partijų nemėgstamu ir netaikomu tiesioginės demokratijos principu.

 

Esame įsitikinę, kad bet koks svarbus sprendimas: ar jis būtų susijęs su ligoninės statyba, ar elektros linijos tiesimu, jau nekalbant apie strateginius valstybinės reikšmės dalykus, privalo būti suderintas su žmonėmis.

 

Mūsų diegiama tiesioginės demokratijos bendravimo su žmonėmis sistema sukurs atvirumo ir pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir partnerystės aplinką, kurioje jau netrukus išvysime pokyčius, į teigiamą pusę sukančius mūsų buitį ir būtį.

 

Trys svarbios nuostatos: patriotiškumas, socialinis teisingumas ir tiesioginė demokratija - TREČIOSIOS RESPUBLIKOS programos pagrindas - leis mums visiems išbristi iš užsitęsusių ir visus per daug giliai įklampinusių materialinio gyvenimo keitimo reformų į nuoseklios, stabilios ir augančios Lietuvos klestėjimo laiką, kur teisingumas, kūrybiškumas ir laisvė leis išsiskleisti kiekvieno iš mūsų asmenybėms, iš naujo pasauliui pristatys ir mūsų unikalias dvasines vertybes.

 

Drąsiai teigiame, kad mūsų programos TREČIOJI RESPUBLIKA tikslas - sukurti stiprią valstybę. Tokią stiprią, kurioje kiekvienas jos pilietis jaustųsi saugus ir galintis įgyvendinti savo gyvenimo siekius.

 

Mūsų siūlomame valstybės modelyje - itin svarbus besąlygiškas pagarbos savo piliečiams principas. Tokiu principu sukurta valstybė negali būti nemylima savo piliečių. Tokią valstybę piliečiai ne tik gerbia, bet ir ją puoselėja.

 

Norime gražiai, bet neretai egoistines išraiškas įgaunančiai sąvokai "mano valstybė" suteikti naują prasmę - sava valstybė.

 

Pagrindiniai programiniai siekiai ir siūlymai 2012 metų rinkimams

 

1. Valstybės valdymas, žmonių interesų atstovavimas ir politinių partijų atsakomybė Problema: dabar valstybės valdyme vykstantys procesai skatina pokyčius, kurie didina atotrūkį tarp piliečių ir valstybės institucijų: asmeninės atsakomybės principą paminantys politikai ne tik prastai, nusikalstamai atlieka rinkėjų patikėtas pareigas, bet demoralizuoja visą politinę sistemą, valdžios centralizavimas nemažina korupcijos.Sprendimai:Teisės aktų numatyta tvarka sustiprinsime Prezidento institucijos galias. Seimo narių skaičių nuo 141 sumažinsime iki 71. Įsteigsime Valstybės Tribunolą. Baigsime administracinę Lietuvos reformą, kurios pagrindas būtų keturi regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dainava, Sūduva.Įteisinsime tiesioginius vietinės valdžios institucijų vadovų rinkimus. Referendumui sušaukti reikalingų iniciatorių barjerą nuo 300 tūkstančių sumažinti iki 100 tūkstančių. Ketvirtadaliu sumažinsime valstybės ir savivaldybių valdymo aparatą.Peržiūrėsime ministerijų funkcija ir dalį jų perduosime į savivaldybių rankas. Įgyvendinsime tiesioginės demokratijos principą.

 

2. Teisingumo sugrąžinimasProblema: nuolat kartojama, kad įstatymų Lietuvoje pakanka, bet trūksta paprasto mažmožio - reikia jų laikytis ir juos vykdyti. Bėda ta, kad teisingumas mūsų šalyje tapo proginis arba pasirinktinis: vieniems įstatymai galioja, kitiems tie patys įstatymai - ne. Sprendimai:Įteisinsime teisėjų ir prokurorų, vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.Teismuose kaip būtiną demokratijos institutą nagrinėjant sudėtingas ir visuomeninę reikšmę turinčias baudžiamąsias bylas, įtvirtinsime prisiekusiųjų instituciją.Valstybės Tribunole iš naujo įvertinsime galimai neskaidrius valstybės turto privatizavimo ir pardavimo atvejus.Netaikysime senaties termino sunkiems ekonominiams nusikaltimams.Griežtinsime bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą.Prie savivaldybių tarybų įsteigsime nepriklausomas institucijas - Piliečių skundų nagrinėjimo komisijas.

 

3. Laisva iniciatyva ir teisingas uždarbisProblema: Šalyje formuojasi tokia aplinka, kurioje nebevertinama individuali iniciatyva, vis rečiau norima imtis savo verslo, palaikomi tik labai stambūs ir monopolijas bei oligopolijas kuriantys dariniai, dėl neskaidrios ir nesąžiningos politikos mūsų šalyje dirbantis žmogus virto moderniu vergu. Ar normalu, kad galimybė gauti teisingą, žmogų nežeminantį atlygį - neįmanomas dalykas. O ką jau kalbėti apie paprastą padorumą - sukurtos vertės dalybas su tais, kurie padeda sukurti pridėtinę vertę? Sprendimai:Garantuosime kiekvienam sąžiningai ir gerai dirbančiam žmogui teisingą, normalų, garbės ir orumo nežeminantį, uždarbį.Sukursime teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme.Palaipsniui pakeisime pašalpų ir išmokų sistemą į aktyvią persikvalifikavimo programą. Valstybė įsipareigos sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti, o ne būti išlaikytiniais gaunant pašalpas.Parengsime ir įgyvendinsime verslo kūrimo skatinimo programas "1 + 3 + 5" bei "Išlaikau save pats".

 

4. Finansinis valstybės stuburas Problema: valstybės finansuose trūksta tvarkos: gyventi pagal pajamas ir planuoti, kaip jas didinti, Lietuvoje nebesugebama. Nuolatinis skolinimasis, o ne vertės sukūrimas baigia sugriauti finansinius mūsų valstybės pagrindus. Lietuva nebegali sulaukti realių, o ne nusipirktų investuotojų. Bankai savo neatsakingu skolinimu sukėlė finansų krizę, o didelė dalis visuomenės atsidūrė prie skurdo ribos.Sprendimai:Gerokai sumažinsime valstybės išlaidas ir subalansuosime valstybės finansus, tačiau fiskalinės politikos griežtinimas jokiu būdu nebus vykdomas socialiai remtinų žmonių sąskaita.Vietoje nerealių pažadų imsimės realios politikos šešėlinės ekonomikos mastams mažinti. Tam tikslui efektyviai išspręsime atitinkamu tarnybų skatinimo ir teisinės bazės problemas.Sustiprinsime Lietuvos banko vykdomą komercinių bankų priežiūrą ir ekonominius tyrimus bei sukursime efektyvią finansinių burbulų ir krizių monitoringo sistemą.Praktiškai garantuosime Lietuvos banko nepriklausomumą, nes be jo neįmanoma efektyvi centrinio banko veikla.Užtikrinsime efektyvią ir lygiaverčią komercinių banku kreditorių ir skolininkų apsaugą. Tam tikslui bus priimtas racionalus ir nediskriminuojantis fizinių asmenų bankroto įstatymas bei naujas juridinių asmenų bankroto įstatymas, atmetantis tyčinių bankrotų galimybę.Euras yra ne tikslas, bet priemonė tautos gerovei didinti, todėl jo negali būti siekiama bet kokiomis priemonėmis ir bet kuriomis aplinkybėmis. Euro įvedimo klausimas turi būti sprendžiamas referendumu. Išlaikysime fiksuotą lito kursą iki pat euro įvedimo, jei tauta nuspręs eurą įvesti.Ieškosime finansinių išteklių, kad būtų įsteigas valstybės valdomas valstybės ar mišraus kapitalo Tautos bankas, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų, iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos. Užtikrinsime, kad veikdamas Lietuvos rinkoje, Bankas ženkliai pagyvintų konkurenciją, nuslopintų susiklosčiusias oligopolines tendencijas, dėl sumažėtų palūkanos ir įkainiai. Bankas parengtų specialias ir konkurencingas individualaus, smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo finansavimo programas.Sieksime pritraukti užsienio investuotojus ir skatindami vidaus investicijas, remiantis geriausiais pasaulio valstybių pavyzdžiais, sutvarkysime teisinę bazę ir ekonomikos valdymo struktūrą taip, kad Lietuva patektų į laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuką. Užtikrisime, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, ypač ekonomikos ir finansų srityje, būtų kuo mažiau kaitaliojami.Įvesime visuotinį turto deklaravimą.Žymiai išplėsime fundamentalius ekonominius tyrimus, tam tikslui konsoliduojant mokslinio tyrimo institutų ir aukštųjų mokyklų pajėgas.

 

5. EnergetikaProblema: energetikos problemos mūsų šalyje buvo ir liko per daug politizuotos. Todėl šalies energetika yra pažeidžiama, o dar blogiau - ji gali būti valdoma iš užsienio. Energetinių projektų depolitizavimas leistų sveikai ir labai ūkiškai įvertinti situaciją bei priimti geriausius mūsų piliečiams sprendimus.Sprendimai:Sutelksime valstybės bei šalies mokslininkų pajėgas ir parengsime Lietuvos energetinių resursų kaupimo, atnaujinimo ir panaudojimo projektus, inicijuosime pažangių technologijų sukūrimą bei gamybą, tapsime „žaliųjų" technologijų kūrybos ir gamybos centru.Valstybėimsis iniciatyvos ir garantuos sutvarkant supirkimo kainas, atsinaujinančios energetikos (vėjo, vandens, biomasės energetika, geoterminio šildymo) tiekimą šalies gyventojams, ja keičiant brangų įvežtinį kurą. Integruosime Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES enegetikos rinkas.Iki 2016 metų pastatysime elektros perdavimo jungtį su Lenkija.

 

Iki 2014 metų pastatyti elektros perdavimo jungtį su Švedija.

 

Iki 2014 metų įrengsime suskystintų dujų saugyklą Lietuvoje ir atlikus Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybių studiją dėsime pastangas pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione, užtikrinant, Lietuvos energetinio saugumo interesus.

 

Iki 2016 metų įgyvendindinsime technines priemones, reikalingas elektros energetikos sistemos sinchronizuotam darbui su UCTE sistema.

 

Iki 2018 metų išplėsime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 4-iais turboagregatais, bendras galingumas 1600 MW.

 

Iki 2020 metų sujungsime Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tinklus, kad Lietuva įgytų alternatyvaus dujų tiekimo galimybes.

 

Efektyviai panaudosime Elektrėnų elektrinėje gaminamą šilumą Kauno ir Vilniaus miestų šildymui. Ekonomiškai skatinsime elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir vietinį kurą naudojančias termofikacines elektrines.

 

Perkelsime ES trečiojo energetikos paketo nuostatas į šilumos sektorių, atskiriant šilumos gamybą - perdavimą - skirstymą.

 

Siekiant mažinti šilumos kainas iki 2016 metų pertvarkysime esamas katilines skirtas šilumos gamybai pritaikant jas deginti vietinį kurą (mediena, šiaudus, durpes, biodujas ir kt.), skatinti kuro rūšių ir šilumos gamybos būdų konkurenciją, kuri sumažintų brangaus kuro importą.

 

Mažinsime šilumos nuostolius perdavimo tinkluose, keičiant susidėvėjusius vamzdynus ir izoliaciją, tam tikslui panaudoti iš ES struktūrinių fondų gautą paramą.

 

Nustatysime tokią termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą.

 

Sudarysime sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir modernizavimo procesuose, kontroliuoti monopolijas.

 

Pakeisime LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kurios sumažintų šilumos kainas ir apgintų vartotojų interesus tokiomis priemonėmis: atsisakysime šilumos bazinės kainos nustatymo 5 metams.atskirsime daugiabučių namų administratoriaus, prižiūrėtojo ir šilumos tiekėjo funkcijas.daugiabučių namų savininkams neatlygintinai perduosime šilumos punktus, kuriuos nuosvaybės teise valdo šilumos tiekėjai.uždrausime šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijoms šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu, o išnuomotą šilumos ukį grąžinsime į savivaldybių rankasįstatymais įtvirtinsime, kad valstybėje ne mažiau 50 % šilumos gamybos pajegumų priklausytų valstybei.pasieksime, kad termofikacinėse elektrinėse sąnaudos tarp šilumos ir elektros energijos būtų paskirstytos objektyviai pagal moksliškai pagrįstus principus.apribosime Kainų komisijos sprendimus vienašališkai nustatyti šilumos kainas.demonopolizuosime šilumos apskaitos prietaisų patikras, neleisime jų atlikti šilumos tiekėjams ir su jais susijusiomis įmonėmissudarysime sąlygas leisti decentralizuoti karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose.atskirsime šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas, jas paskirstant skirtingoms institucijoms.

 

Parengsime ir įgyvendinsime valstybinę daugiabučių namų ir visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimo programą

 

Pasieksime, kad iki 2050 Lietuva savo reikmėms būtinąją energiją pasigamintų be iškastinio kuro.

 

6. Patriotiškumo ir lietuvybės stiprinimas Problema: po Atgimimo, labai greitai užmiršome tai, kas mums per ilgus amžius padėjo išlikti, užmiršome savo tapatybę. Liūdna, kad dabar, kai turime savo valstybę, vėl laikas skelbti kultūrinį žygį, padėsiantį išsaugoti mūsų išskirtinumą ir dvasią: tai, kas sudaro lietuvių Tautą. Tautą, sukūrusią Lietuvos valstybę.Sprendimai:Sukursime ir įgyvendinsime valstybės finansuojamas etnografinių šalies regionų stiprinimo programas.Sustiprinsime kitų tautų atstovų, gyvenančių Lietuvoje, pilietinę integraciją, puoselėjant jų tautinę kultūrą.Atgaivinsime tradicinius ir Lietuvą šimtmečius garsinusius amatus: linininkystę, pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą, audimą, drožybą. Sustiprinsime Lietuvos, gyvavusios iki karaliaus Mindaugo, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpių mokslinę tiriamąją ir populiarinimo veiklą, kartu su latviais plėtoti bendrą aisčių praeities, mitologijos, pasaulėjautos, kultūros tyrinėjimų darbą. Stiprinsime paramą lietuviams, gyvenantiems užsienyje.Rengsime kokybiškas mokslines diskusijas tautiniu ir tarptautiniu lygiu, deramai apginančias lietuvybę ir mūsų valstybės orumą bei identitetą.Valstybė rems visus žmones, kurie saugo, puoselėja arba atkuria tradicinį Lietuvos gyvenimo būdą.

 

7. Mokesčiai Problema: gyvendama ne pagal išgales ir nesubalansuodama savo galimybių, poreikių, valstybė per dažnai ir neretai neteisingai švaistosi mokesčių instrumentu, atbaidančiu ne tik potencialius investuotojus, bet išvarančiu iš šalies ir nuosavą kapitalą, verslininkus, paprastus žmones. Kita vertus, mokesčių surinkimas yra labai neefektyvus, jų surenkama tik kiek daugiau kaip pusė to, kas turėtų būti surinkta. Vis labiau įsigali kontrabandinė prekyba. Norint ją sustabdyti, valstybė pareigūnus skatinti turi geriau ir efektyviau, negu tai gali daryti nusikaltėliai.Sprendimai:Supaprastinsime painią, neskaidrią ir dviprasmiškas situacijas sukuriančią mokesčių sistemą, naudojantis pažangiausių pasaulio valstybių patirtimi.Pateiksime, kad pagal mokesčių paprastumą, skaidrumą ir stabilumą Lietuva taptų viena patraukliausių šalių investicijoms vietos ir užsienio verslui. Subalansuoti darbo ir kapitalo mokesčius ir įvesti aiškią, paprastą verslo apmokestinimo sistemą, skatinančią mokesčius sumokėti, o ne juos slėpti.Įvesime progresyvių mokesčių sistemą.Pereisime prie trimečio biudžeto planavimo ir užtikrinti, kad mokesčiai nebūtų keičiami mažiausiai trejus metus.Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tam tikslui reformuojant atitinkamas valstybės įstaigas ir sukuriant plačią ir efektyvią visus lygius apimančią pareigūnų skatinimo sistemą.

 

8. Emigracijos stabdymasProblema: gerą dešimtmetį vykstantis masinis lietuvių persikraustymas į užsienio valstybes tėra abejingai stebimas, kartais formaliai padejuojama - geriausiai kokioje nors konferencijoje, nes tokioje aplinkoje daugiau progų valdžiai parodyti savo dirbtinį rūpestį. Manome, kad emigracijos stabdymui ir emigrantų sugrąžinimui proginių pokalbių ir konferencijų nebepakanka, būtinas nuoseklus, alinantis ir ilgalaikis bendras darbas.Sprendimai:Atliksime patys ir pasinaudosime ES sociologiniais tyrimais, analizuojant ES šalių migracijos tendencijas ir politiką.Įkursime visuomeninį Emigracijos reikalų komitetą, kurį sudarytų emigrantų ir vietos bendruomenių atstovai, o komiteto darbo tikslas būtų išanalizuoti ir pateikti sprendimus, panaikinančius visas įmanomas išvykimo iš Lietuvos priežastis.Nemokamai, bet be teisės perleisti kitiems, panaudai su galimybe vėliau išsipirkti suteiksime valstybės žemę tiems, kurie imtų ją dirbti ir statytųsi gyvenamą būstą.

 

9. Vidurinysis sluoksnisProblema: gėda lyginti, tačiau Antrosios Lietuvos respublikos laikais padaryta tiek nedaug, kad būtų sustiprintas visuomenės stuburas - vidurinysis sluoksnis. Tuo tarpu Pirmoji respublika, kuri rėmėsi žemės ūkiu, sugebėjo valstiečių sluoksnį ne tik sustiprinti, bet ir išmokslinti - daugybė šviesuolių atėjo būtent iš jo. Mes privalome pasiekti, kad oraus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo standartus Lietuvoje atitiktų ir pagal juo gyventų daugiau nei keturi penktadaliai šalies gyventojų. Sprendimai:Valstybė privalo garantuoti, kad dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis žmogus turėtų galimybę be vargo patenkinti visus padorų gyvenimą užtikrinančius poreikius.Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų sukūrimo, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1800 litų sukūrimo.Garantuosime aukštojo mokslo prieinamumą visiems norintiems, valstybei subsidijuojant studentų kreditavimą.Keisime neteisingai suusiformavusią Išgyvenimo tradiciją, kai didžioji dalis Lietuvos piliečių dirba tam, kad nusipirktų maisto, drabužių, sumokėtų komunalinius mokesčius į Laimingo gyvenimo tradiciją, kuri pagaliau leistų žmonėms turėti normalų laisvalaikį ir sudarytų sąlygas ne tik išlikimo poreikiams, bet ir asmenybės realizavimo poreikiams tenkinti. Garantuosime, kad Lietuvoje būtų sukurtos sąlygos žmonių gyvenimo kokybei gerėti, pasieksime, kad realiai veiktų formulė: Nuosavas būstas - Transporto priemonė - Atostogos kartą per metus. Mes pasieksime, kad Lietuvos žmonių gerovė nesikeistų keičiantis valdžioms.

 

10. Motinystė ir tėvystėProblema: akivaizdu, kad tragiškas gimstamumo lygis Lietuvoje - ne tik asmeninio žmonių apsisprendimo reikalas. Tai ir požiūrio į motinystę, motinas, kūdikystę ir vaikystę reikalas, valstybės apsisprendimas rūpinntis augančią kartą, investuoti į savo atžalas.Sprendimai: Motinystės (tėvystės) išmoką valstybė garantuoja 3 metams tokiomis proporcijomis: pirmais metais - 100 proc., antrais - 70 proc., trečiais - 50 proc. atlyginimo.

 

11. Bendrosios nuosavybės puoselėjimasProblema: valstybei priklausantis turtas buvo ir yra stiprus masalas lietuviško ir užsienienio kapitalo atstovams, statytiniams. Nėra teisinga, kad pelningų sričių įmonių negali valdyti pati valstybė, jiems vadovauti sąžiningi, teisingai apmokami ir visuotinę naudą didinantys žmonės. Tam tik reikėtų pragmatiškų ir ūkiškų, o ne politinių bei oligarchijas maloninančių sprendimų, asmeninės atsakomybės.Sprendimai:Valstybė inicijuos ir skatins nacionaliniam saugumui svarbių sektorių plėtrą ir išlaikys juos visų piliečių rankose.Suteiksime galimybę Lietuvos piliečiams dalyvauti svarbiuose investiciniuose projektuose. Tokie projektai galėtų kaupti pelną jų akcininkams ir akcininkų palikuonims. Tai galėtų būti svarbūs valstybės strateginiai objektai Visagino atominė elektrinė ir suskystintų dujų terminalas.

 

11. Išsilavinimas, mokslas, kūrybiškumo skatinimas Problema: nesibaigiantys eksperimentai pradinėse, vidurinėse mokyklose, gimnazijose, universitetų skaičiaus didėjimas, formalizmas baigia užgesinti švietimo ugnį, kuri mūsų programoje turėtų tapti viena kertinių sričių. Sprendimai:Atsigręšime į tautinės mokyklos koncepciją, kuriant savitas ir unikalias, valstybės pasididžiavimu ir patriotizmu pagrįstą vidurinio mokslo programas.Sukursime ir įvesime specialias įvairiapusiško kūrybiškumo skatinimo programas, garantuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą.Optimizuosuoime šalies universitetų skaičių, stipriuosius paliekant, o kitus reformuojant į stiprią ir konkurencingą specializaciją turinčius padalinius bei pasieksime, kad bent vienas Lietuvos universitetas būtų tarp šimto geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Valstybė teiks užsakymus šalies mokslininkams kurti konkurencingus ir mūsų išskirtinumą pasaulyje didinančius produktus.Sutvarkysime mokslo įstaigų sistemą, reformuojant ją taip, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama ir lėšų gilias tradicijas ir kvalifikuotus mokslininkus turinčioms sritims, tam tikslui sustiprinant Mokslų akademijos teises ir atsakomybę.Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų mokyklų - daugiafunkcių centrų (kurie gali vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų švietimo programas bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas; gali sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas) steigimą kaimo vietose.Nustatysime maksimalų 20 km. atstumą iki pradinės mokyklos.Mažosios pradinės mokyklos mokinio krepšelio finansavimui taikysime 2 kartus didesnį koeficientą.Steigsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose.Sukursime ir įvesime specialias įvairiapusiško kūrybingumo skatinimo programas, garantuosime mokytojų kvalifikacijos kėlimą.Skatinsime kolegijų filialų steigimą ar jų išlaikymą rajonuose (siekiant 1,2 finansavimo koeficientą pagal programas).Supaprastinsime profesinio rengimo sistemą, sudarant galimybę intensyvaus rengimosi kursuose per 3 - 6 mėnesius įgyti darbininkišką specialybę;

 

12. Užsienio politikaProblema: ilgai kitų interesų blaškyta ir vis dar blaškoma mūsų užsienio politika pamažu tampa jokia, sunku išskirti jos dalis, kurios iš tiesų būtų naudingos ne bet kam, o labai aiškiai - Lietuvos piliečiams. Labai pasyvi diplomatinė tarnyba apskritai ir ekonominė diplomatija, skyrium paėmus.Sprendimai:Visa Lietuvos užsienio politika grįsime pamatiniu - naudingumo Lietuvos žmonėms - principu.Su visais kaimynais sieksime gerų ir pragmatiškų santykių.Peržiūrėsime ir aiškiai pasirinksime strateginius partnerius ES, siekiant savo iškeltų tikslų.Žymiai aktyviau pasitelksime ES siekiant energetinio savarankiškumo ir ekonominio integralumo, tam efektyviau panaudojant šalies diplomatinį potencialą.Sutvarkysime ir atkursime kuo geresnius santykius su Lenkija ir gerokai suintensyvinti santykius su Baltijos valstybėmis.Neapibrėžtą, o kartais jokį, šalies įvaizdį keisime draugiškos šalies įvaizdžiu, tačiau liksime patikimi savo partneriams, palaikysime visas valstybes, pasisakančias už žmogaus teises ir gerbiančias kiekvieno žmogaus gyvybę bei laisvą pasirinkimą.

 

13. Aktyvi senatvėProblema: nežinia dėl savo gyvenimo iki pensijos, nežinia ir po to, kai žmogus sulaukia pensijinio amžiaus, labai neigiamai veikia bendrą mūsų šalies dvasinį klimatą. Pensininkai yra daugiausiai engiamas mūsų visuomenės sluoksnis, kuris negali net pasvajoti apie orią ir garbingą senatvę.Sprendimai:Liausime pensininkų sąskaita spręsti idėjų ir sprendimų neturinčių valdžių problemas ir konstituciniu įstatymu įtvirtinsime, kad pensijos negali būti atimamos jokiais sprendimais.Panaikinsime įvairių pažymų iš pensininkų reikalavimą, įpareigojant įvairias institucijas susistemintus naujausius duomenis gauti iš Valstybės registrų.Palaipsniui pereisime nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos.Pasieksime, kad kiekvienam pensininkui butu garantuota pensija, ne mažesne nei pusė jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudaryti sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.

 

15. Skaitmeninis raštingumasProblema: būdama bene daugiausiai mobiliųjų telefonų vienam žmogui turinčia valstybe, Lietuva skaitmeninio raštingumo turiniu ir jo pažinimu pasigirti negali.Sprendimai: Kiekvienam pilnamečiui piliečiui kartu su tapatybės dokumentu bus suteiktas nuolat veikiantis bei visose valstybėse institucijose galiojanttis elektroninis parašas.Sukursime E-valstybės vartus ir suteiksime kiekvienam piliečiui valstybiniame serveryje el.pašto adresą oficialiai valstybės ir piliečio korespondencijai gauti. Rengsime nuolatinius įvairių amžiaus grupių e-raštingumo kursus, kurių finansavimu rūpintųsi privačios bendrovės ir valstybė.

 

16. Sveikata ir sveikatingumasProblema: augančios vaistų kainos, sunku patekti pas gydytojus, kyšininkavimas Sveikatos apsaugos sistemoje, privalomo sveikatos draudimo lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį. Visuomenės sveikatingumo institucijos tik „įsisavina" lėšas, tačiau realiai visuomenės sveikatos problemos nesprendžiamos. Visuomenės sveikatos biurai neatlieka savo funkcijų, gydymo įstaigose trūksta kvalifikuotų specialistų. Sprendimai:Iš esmės pakeisime gydymo įstaigų specialistų rengimo tvarką, trumpinant teorinį studijų kursą keičiant jį praktiniais užsiėmimais. Įgyvendinsime Medicinos studentų valstybinė įdarbinimo programa, užtikrinant baigusiems specialistams darbo vietas gydymo įstaigose, padengiant jų įsikūrimo ir apgyvendinimo išlaidas. Rajoninėse ligoninėse atkursime reanimacijos ir chirurgijos skyrius, pareikalausime iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių itin griežtos gydymo įstaigų veiklos kontrolės.Privalomo sveikatos draudimo mokesčių politiką formuosime taip, kad 3 procentus lėšų iš šiuo metu į fondą mokamų 6 procentų nuo darbo užmokesčio Lietuvos piliečiai galėtų kaupti savo asmeninėse virtualiose sąskaitose ir šiuos pinigus gydimo reikmėms galėtų panaudoti pagal savo poreikius.

 

17.Kaimas ir žemės ūkisProblema: tuštėja kaimo mokyklos ir kultūros centrai. Net didesnėse gyvenvietėse nebeteikiamos viešosios paslaugos, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sunkiai padengia jos gamybos sanaudas. Monopoliniai prekybos centrai ir perdirbėjai nustato ilgus atsiskaitymo terminus, per mažai skiriama investicijų regioninės reikšmės kelių priežiūrai.Sprendimai: Mažinsime priešpriešą tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir supirkėjų.Nepriklausomai nuo ūkio dydžio žemdirbiams garantuosime vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Priešinsimės Lietuvos ūkininkų diskriminacijai, sieksime, kad Lietuvos ūkininkams būtų sudaromos vienodos ekonominės sąlygos su ES valstybių senbuvių ūkininkais. Skatinsime žemės ūkio produktų gamybą, naujų darbo vietų kūrimą kaime, renovuojant ir atnaujinant senus gyvulininkystės bei kitus gamybinius pastatus, mažinant biurokratinius trukdžius, supaprastinant šiuo metu esamas sudėtingas ir brangiai kainuojančias procedūras tokių objektų projektavimui, statybai, jų priėmimui eksploatuoti.Žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau negu 50 proc. visų pajamų, taikysime pelno ir pajamų mokesčių lengvatas.Šviežiai atšaldytai mėsai ir jos valgomiems subproduktams, šviežiai atšaldytai ir užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms taikysime lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.Išaiškinsime žemės grobstymo atvejus ir skaidriai per du metus baigsime nuosvaybės teisių į žemę, mišką atkūrimą. Užtikrinsime reikiamą šių darų finansavimą, inicijuosime tolesnę žemės reformą, siekiant žemėnaudų konsolidacijos. Didinsime investicijas į žemės ūkį ir kaimą; teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinsime vidutinių prekinių ūkininkų ūkių kūrimąsi, remsime ūkininkus, auginančius bioenergetinius augalus, siekiančius pasistatyti vėjo ir hidrojėgaines, biodujų generatorius.Stiprinsime žuvininkystės sektorių, žuvų veislynus, įgyvendinsime žuvivaisos ir žvejybos infrastruktūros plėtros priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti tradicinės verslinės bei mėgėjiškos žvejybos sąlygas.Plačiau panaudosime ES paramą ir nacionalinio biudžeto lėšas, remiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimą kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą.Plėtosime ir remsime specializuotą kooperaciją žemės ūkyje bei Vietos veiklos grupių iniciatyvas; remsime žemdirbių švietimą, tęstinį mokymą, informavimą, konsultavimą, taikomuosius tyrimus agrarinės ekonomikos politikos, kaimo regioninės, ekonominės ir socialinės plėtros bei aktualiais technologiniais klausimais.Plėtosime nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, tam skiriant reikiamą finansavimą, kad mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas taptų vienu iš svarbiausių prioritetų žemės ūkio sektoriuje.Didinsime finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, atnaujinsime rūgščių dirvų kalkinimą; skatinsime dirvonuojančios ir apleistos žemės panaudojimą, apmokestinant apleistos žemės savininkus, nederlingų žemių apželdinimą mišku.Sieksime, kad Lietuvos kaimas atgimtų, išsaugotų savo kultūrą, etninę specifiką, sveikatos, kultūros ir švietimo židinius; gerinsime kaimo infrastruktūrą, išsaugosime ir, esant reikalui, renovuosime kaime esamus sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitus objektus, kad maksimaliai būtų tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai.Pasieksime, kad 15 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų kasmet būtų skiriama rajoninių žvyrkelių asfaltavimui.Skatinsime agroturizmą, kaimo verslus, remsime tautinio paveldo produktų gamybą ir tradicinių amatų plėtrą.Lietuvos užsienio ambasadas, atstovybes ir ekonominės plėtros agentūras bei kitas už tai atsakingas institucijas įpareigosime imtis konkrečių, efektyvių veiksmų ieškant naujų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkų bei plečiant esamas.

 

Priedas Nr.1

 

PARTIJOS TVARKA IR TEISINGUMAS 10-OJO SĄSKRYDŽIO DEKLARACIJA

 

1918 metais Vasario 16- osios Aktu paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

 

Daugiau negu du dešimtmečius trukęs tautinės valstybės kūrimas įėjo į istoriją Pirmosios Respublikos pavadinimu.

 

1990 metų Kovo 11-ąją Nepriklausomybės atstatymo aktu buvo atvertas kelias naujam Lietuvos valstybės kūrimo etapui - Antrajai Respublikai.

 

Kitų metų liepą Antroji Respublika savo gyvavimo trukme prilygs Pirmajai. Valstybė atkurta ir išsaugota, sugrąžinta į Europos tautų bendriją - Antroji Respublika savo istorinę misiją jau atliko.

 

Mes, partijos Tvarka ir teisingumas Tarybos nariai, išreikšdami daugiau kaip 14 tūkstančių narių ir jubiliejinio, dešimtojo, partijos sąskrydžio dalyvių mintis ir nuotaikas,

 

konstatuodami, kad Lietuva dėl emigracijos ir teisėtų tautos lūkesčių žlugimo atsidūrė ties kritine riba,

 

įžvelgdami, kad samdomas darbas šalyje virto dar neregėto išnaudojimo priemone, o darbuotojų ir kai kurių darbdavių santykiuose įsigalėjo vergvaldystės principai,

 

vertindami mokesčių ir akcizų politiką šalyje kaip socialiai neteisingą ir nepakankamai efektyvią,

 

matydami, kad valdžios institucijos vis labiau atstovauja ne visuomenės, o įtakingiausių verslo grupių bei turtingiausių asmenų ekonominiams bei politiniams interesams,

 

suprasdami, kad Lietuvos tauta yra sąmoningai nustumiama nuo valstybės valdymo ir kad uzurpuojama net jos konstitucinė teisė pačiai spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus,

 

mes sakome:

 

ATĖJO METAS TREČIAJAI - TAUTOS IŠSAUGOJIMO IR JOS ŪKINIO BEI DVASINIO ATGIMIMO - RESPUBLIKAI.

 

Susitelkime bendram darbui ir sutelkime Tautą laisvos ir teisingos valstybės kūrimui!

 

Tebūnie Trečioji Respublika - žmonių valstybė ir valstybe žmonėms, kurioje visi piliečiai turėtų vienodas galimybes lavintis ir kurti savo gerovę;- šalimi, užtikrinančia socialinį teisingumą ir esmines piliečių teises ir laisves;- valstybe, kurioje visada vyrautų tvarka ir niekuomet nebūtų pamintas teisingumas;- kraštu, kuriame darbštumas, kūrybiškumas, pagarba įstatymams ir sąžiningumas būtų žmogaus vertės matas; - mūsų visų Tėvyne, kurios niekuomet nesinorėtų palikti.

 

Už Lietuvą! Už Tautos valstybę! Už Trečiąją Respubliką!

 

Varniai, Lūkstas, 2011 08 06