Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2012 02 13
Kova su klastotėmis = visuotinė cenzūra? Ne!
Europos Parlamento nariai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas nepritaria vadinamajam ACTA susitarimui ir sieks, kad Europos Komisija pakeistų dabartinį dokumento turinį.

Europarlamentarai pirmadienį Strasbūre prasidėsiančioje plenarinėje EP sesijoje pradės rinkti Europos Parlamento narių, nepritariančių ACTA susitarimui parašus. „Sutelkę bendraminčius reikalausime, kad dabartinė susitarimo redakcija būtų atmesta, o Europos komisija sukurtų naują, žmogaus teisių ir laisvių suvaržyti neleisiantį dokumentą", - sakė EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos vadovas R.Paksas. Jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas" atstovai Lietuvos Seime jau pradėjo rinkti susitarimui nepritariančių mūsų šalies seimūnų parašus, tikėdamiesi užkirsti kelią dokumento ratifikavimui Seime. R.Paksas įsitikinęs, kad Europos Komisijos parengtas Tarptautinis Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement - ACTA) pažeidžia interneto vartotojų asmens teises ir laisves.

„Susitarimas atveria kelius totaliniam žmonių sekimui, jų asmeninio gyvenimo kontrolei", - teigia R.Paksas. Anot jo, šių metų sausio pabaigoje Tokijuje pasirašytas ACTA susitarimas oficialiai siekia pažangaus tikslo - griežtinti piratavimo internete kontrolę ir stiprinti autorinių teisių gynybą. Tačiau viešai paskelbtas dokumento turintys šokiravo visuomenę ir sukėlė pasipiktinimo bangą. „Susiduriame su padėtimi, kai žinomai problemai - piratavimui sumažinti, yra pasirenkamos visiškai neadekvačios priemonės", - sako R.Paksas. Jis apgailestavo, kad žmonių teisių pažeidimui kelią atveriantį dokumentą eilinį kartą paskubėjo pasirašyti ir Lietuva.

Tuo tarpu penkios Europos Sąjungos valstybės, tarp kurių yra ir Estija, ACTA susitarimo nepasirašė. Visuomenė nuogąstauja, kad įsigaliojus trisdešimties valstybių pasirašytam dokumentui, prisidengdami kova su piratavimu ir už autorines teises, valstybių biurokratai gali gauti įrankį leidžiantį pradėti visuotinį virtualiosios erdvės sekimą, nesvarbu, ar būtų kalbama apie viešą, ar apie privačią erdvę.