Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 02 21
Rolandas Paksas: „Skuba, už kurią mus pasmerks istorija“
Impulsyvumas, neapgalvoti ir skuboti sprendimai, interesai ir ambicijos nėra geriausi patarėjai sudėtingu laikotarpiu. Tačiau aš nuogąstauju, kad pastaraisiais mėnesiais Europoje vadovaujamasi būtent tuo. Ar tai nebus skuba, už kurią mus pasmerks istorija?

Netruks praeiti savaitė kita, kai Lietuva turės priimti sprendimą, ar prisidėti prie naujos Europos Sąjungos sutarties. Sutarties, kurios oficialiai išverstos į lietuvių kalbą teksto, niekas nematė. Apie kurią nebuvo jokių diskusijų, tik pionieriškas dabartinės valdžios nusiteikimas tą sutartį pasirašyti. Visada pasiryžę! Tačiau kam? Šalies valstybingumo ir dalies nepriklausomybės atidavimui neva visos Europos gelbėjimui? Ką gelbėsime ir nuo ko? Atvėskime. Nusiraminkime ir blaiviai bei racionaliai pažvelkime į situaciją. Kaip po geros pirties reikia šalto alaus, taip ir čia reikia šalto proto. Dirbtinė vienybė - tai blogiausia, kas galėtų būti šiandien ir rytoj.

Ar naujasis susitarimas netaps esminiu tokios dirbtinės vienybės aktu? Ar mechaninis valstybių narių prisijungimas prie naujai rengiamos Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos pažabos protestus prieš neatsakingas, savo piliečių interesų nepaisančias vyriausybes? Ar sutartis įgalins valstybes nares kurti naujas darbo vietas, mažinti socialinę atskirtį? Diskusijos dėl tokio susitarimo reikalingumo netyla ir Europos Parlamente. Jo nariai jau ne vienoje rezoliucijoje yra pažymėję, kad beveik visi elementai, numatyti naujojoje sutartyje, gali būti pasiekti ir didžiąja dalimi jau buvo pasiekti pagal esamą ES teisinę sistemą ir antrinės teisės aktais.

Tad kuo gali būti naudinga arba nenaudinga naujoji sutartis? Abejonių ši sutartis kelia jau vien dėl to, kad iki šiol valstybių narių piliečiai negalėjo išsamiai susipažinti su jos projektu, išsakyti savo nuomonę ir pritarimą ar nepritarimą. Antra: keistokai atrodo, kad jeigu valstybė narė ir taip nepajėgia subalansuoti biudžeto, priversta skolintis būtiniausioms reikmėms, siekdama atitolinti socialinius neramumus, ji dar baudžiama 0,1 procento BVP dydžio bauda. Ar veikdami būtent tokiu principu, tos valstybės nepastumsime į dar didesnes problemas? Deklaruojamas sutarties tikslas - iš esmės sustiprinti fiskalinio tvarumo ir euro zonos valstybių skolos perspektyvas ir padidinti ekonomikos augimą.

Tam Europos Sąjungoje jau yra šešių teisės aktų rinkinys. Jeigu jis neveikia, tai kokia garantija, kad veiks naujoji sutartis? Nesu tuo įsitikinęs. Tačiau aš esu tikras, kad bet kokie klausimai, liečiantys valstybių narių konstitucinę sandarą, jų savarankiškumą bei valstybingumą turi būti sprendžiami ne už uždarų durų, bet referendumuose. Brukdami sutartį, su kurios projektu iki šiol net negalėjo susipažinti valstybių narių piliečiai, griauname lygiateisių valstybių sąjungos idėją. Jeigu pasaulyje yra Jungtinės Amerikos Valstijos, tai anaiptol nereiškia, kad turi būti ir Jungtinės Europos Valstijos. Apie šiuos dalykus trečiadienį kalbėjau ir EP plenarinėje sesijoje Europos Parlamente.

Dar kartą pakartosiu tai, ką jau esu sakęs: jeigu naujoji sutartis yra vienintelė būtina sąlyga išsaugoti ES kaip lygiateisių valstybių sąjungą ir tam būtina paaukoti dalį valstybės suverenumo, tai sąmoningai, apsispręsdami referendume, gali padaryti tik patys Lietuvos piliečiai.