Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2012 03 07
Juozas Imbrasas: „Skelbiama spektaklio „Kaip atpiginti šilumą“ pertrauka“
Istoriniu tapęs šildymo sezonas artėja į pabaigą. Tiesa, tai nereiškia, kad šilumos vartotojai gali lengviau atsikvėpti. Šilumininkai jau suskubo juos perspėti, kad vasarį šiluma ir karštas vanduo brangs visuose didžiuose šalies miestuose. Ir vis neva dėl tos pačios priežasties - brangstančių dujų.

Nors dar taip neseniai buvo šmėstelėjusi viltis, kad tos nelemtos dujos nebebrangs. Tokią viltį pakurstė pats šalies premjeras, pagaliau ryžęsis susitikti su „Gazpromo" vadovais, o po susitikimo džiaugęsis konstruktyviu pokalbiu. A.Kubiliaus entuziazmas neišblėso net tuomet, kai „Gazpromas", pamiršęs ar net ir neįžvelgęs konstruktyvumo, netrukus po susitikimo su Lietuvos premjeru ir Europos Komisijos atstovais pareiškė apie kreipimąsi į tarptautinį arbitražą dėl „Lietuvos dujų" pertvarkos. Tokio pareiškimo nesureikšminantis premjeras vis tiek tikisi gerų rezultatų prasidėjusiame dialoge. . „Kaimyniškų" šilumos kainų labiau nei žiemos speigo užgrūdinti lietuviai tų gerų rezultatų laukia jau ne vienerius metus. Paskutinį kartą, anot ministro A.Sekmoko, dujos turėjo atpigti ir kartu šilumą atpigint pernai. Bet tai, žinia, neįvyko.

O šilumos kaina kiekvieną mėnesį auga kaip ant mielių. Ir visiems labai paranku dėl to nuolat kaltinti nelemtas rusiškas dujas. Nes taip lengviausia nustumti kaltę nuo savęs ir šilumininkams, ir kaimyniškus" santykius su jais palaikantiems politikams. Negi dėl to kaltinsi biurokratiniuose brūzgynuose įklimpusią renovaciją, nepanaikinamas užkardas alternatyvių šaltinių naudojimui ar monopolininkams palankią teisinę bazę, kuri turėtų būti keičiama skubos tvarka, bet geriausiu atveju kai kada pajuda tik apsnūdusi vėžlio žingsniu? Šilumos kaina neabejotinai jau seniai yra tapusi valstybinės reikšmės problema. Tačiau kažkodėl valstybė yra visiškai nepajėgi šią problemą išspręsti ir akivaizdžiai pralaimi kovą su šilumos ūkio monopolininkais arogantiškai užsakinėjančiais muziką šioje srityje. Kad ir kokios įstatymų pataisos bepasiūlomos ar net priimamos, jas palydi nauji šilumininkų pranešimai, kad šilumos kaina augs. Vyriausybė lieka kurčia siūlymams perduoti šilumos ūkius iš pelno besivaikančių ir investicijomis nesirūpinančių monopolininkų savivaldybių žinion. Valdantieji neišgirsta ir raginimų už pažeidimus, kuriuos nustatė Energetikos inspekcija, sustabdyti ar net atimti licenciją „Vilniaus energijai".

Seime jau seniai yra įregistruotos įstatymo pataisos, kurias priėmus, šilumos kaina gyventojams, galėtų sumažėti iki 20 proc. Tą pavyktų padaryti pakeitus kainų skaičiavimo metodiką ir iki vienerių metų sutrumpinus bazinės kainos galiojimo terminą. Tačiau Energetikos ministerijos atstovai šiuos siūlymus ignoruoja, pareiškę, kad šilumos gamintojų įrenginiai reikalauja didelių investicijų ir jei kainodaros tvarka būtų nustatoma vieneriems metams, tai sukurtų nesaugią investavimo aplinką. Tik nepasakė, kiek investuojama dabar, kai, reiktų suprasti, investavimo aplinka yra saugi. Jeigu patys to nežino, galėtų pasiklausti savivaldybių, kurių šilumos ūkiai išnuomoti privatininkams, atstovų. Ir išgirstų, kad privatininkui rūpi pelnas, o ne investicijos. Jomis teks rūpintis tiems, kam šilumos ūkiai atiteks, pasibaigus dabartinėms nuomos sutartims. Jei dar iš tų šilumos ūkių kas nors bus likę. Kone visuotinai sutariama, kad norint sumažinti šilumos kainą pirmiausia reikia politinės valios. Ir kalba daugiausia apie tai ne kas kitas, o patys politikai.

Tai kodėl tos valios dauguma neparodo ir užuot realiai siekę pokyčių, imituoja audringą veiklą? Gal todėl, kad visi jie, bevaliai, „kaimynai"? Dėl žmonių akių, pakilus žiemos uždangai, patriukšmavo ir nurimo. O po viso to triukšmo jokių pokyčių šilumos ūkio sistemoje nesimato. Ateinančio šildymo sezono pradžią įkaitins politinės aistros, tik žmonių būstuose, nuo jų šilčiau nepasidarys. Šilumininkai praneš apie eilinį kartą augančias šilumos kainas ir politinė scena vėl bus pilna veiksmo. O iki tol skelbiama šiemečio spektaklio „Kaip atpiginti šilumą?" pertrauka. Iki kito sezono. Su kitais veikėjais. Gal - ir kitokia pabaiga?