Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2012 03 16
Skaudu, kai valdžiai nebereikia žmonių valstybei
Kuo gyvena Lietuva šiandien, kokie nauji iššūkiai laukia valstybės ir piliečių?Tarp pokalbio šia tema su prezidentu Rolandu Paksu, Europos Parlamento nariu bei partijos Tvarka ir teisingumas lyderiu, eilučių galima įžvelgti ne tik meilę Lietuvai, rūpestį dėl jos žmonių, bet ir išgirsti svarbius kiekvienam iš mūsų klausimus bei argumentus dėl vienokų ar kitokių sprendimų, kurie lems ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų bei anūkų gyvenimą ant šio žemės lopinėlio.

Pone Prezidente, neseniai, kaip ir kasmet, nušurmuliavo Kovo 11-osios renginiai. Vėl pasidžiaugėme prieš du dešimtmečius atkurta Lietuvos nepriklausomybe, bet ar to kasmetinio džiaugsmo ir euforijos fone mes patyliukais tos nepriklausomybės neprarandame? Gal dar ne, nors kai kurios aplinkybės iš tiesų veikia Lietuvos nenaudai. Ar turiu omenyje Europos Sąjungos polinkį į federalizmą, siekį diktuoti valstybėms narėms. Tai įrodo ir anksčiau pasirašyta, bet Europos Parlamente dar neratifikuota ACTA sutartis, kuri gali varžyti žmogaus teises ir interneto laisvę.

Kovo pradžioje Lietuva pasirašė naują fiskalinės drausmės sutartį, tuo tarsi pripažindama ir įteisindama kai kurių ES institucijų sprendimų viršenybę prieš Lietuvos teisės aktus. Žinoma, galima argumentuoti, kad sutartis dar neįsigaliojusi, nėra ko pavojaus varpais mušti, tačiau nuotaikos dėl jos man neduoda ramybės. Panašu, kad ir šiai sutarčiai Seime gali būti pritarta į ją net nesigilinus. Pažiūrėkite antraštes spaudoje ir internete: „Reikia neatidėliojant pradėti svarstymus dės sutarties ratifikavimo". O juk tai konstitucinio pobūdžio sutartis, Lietuva privalės Konstituciją keisti, jeigu bus linkusi sutartį ratifikuoti. Bet aš esu įsitikinęs, kad šiai, kaip ir kitoms tokio pobūdžio sutartims, referendume turi pritarti tauta. Kaip ir euro įvedimo atveju? Taip.
Juk Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad svarbiausius valstybės klausimus sprendžia tauta referendume. Būtent šie klausimai tokie ir yra.
Dėl euro - turime labai rimtai apsvarstyti, pasverti visus argumentus už ir prieš. Ir tik įvertinę šiuos argumentus, šalies piliečiai turi nuspręsti - kada Lietuva turi prisijungti prie euro zonos ir ar apskritai Lietuva turi tai padaryti. Valdžia privalo esminius sprendimus patikėti spręsti patiems žmonėms. Antraip tokia valdžia nieko verta, tiksliau: verta tik nepasitikėjimo. Prabilote apie nepasitikėjimą. Kodėl šiandien Vyriausybė nepasitiki visuomene, net Seimo nariais ir dėl naujos atominės elektrinės tariasi už uždarų durų? Kaip mums patikėti, kad susitarimo sąlygos Lietuvai bus palankios? Tikėti galima argumentais. Kol kas jokių argumentų iš vyriausybės šalies žmonės negirdėjo. Gal Japonijoje premjeras kam nors ir daugiau pasakė, tačiau Lietuvoje ne tik opozicija, bet ir valdančiosios daugumos partneriai, Seimo, Europos Parlamento nariai nežino, nei kokiomis sąlygomis bus statoma nauja atominė elektrinė, nei kiek elektra kainuos šalies gyventojams, nei kur jos perteklius bus parduodamas. Esu ne kartą labai aiškiai pasakęs: nauja atominė neturi tapti nepakeliama našta Lietuvai, dėl šio projekto valstybė negali būti praskolinta dešimtmečiams, o tos skolos našta užkrauta kiekvienam šalies piliečiui. Nenoriu būti blogu pranašu, bet man atrodo, kad po garsių kalbų apie bendrą keturių valstybių projektą, atominę gali tekti statyti vienai Lietuvai. Tiesa, statys ir japonai. Nes jiems naujų AE statyba po Fukušimos tragedijos Japonijoje vargiai beįsivaizduojama. Tad gali atsitikti taip, kad Tekančios Saulės šalis beliks vienintele Lietuvos partnere įgyvendinant jos politinę viziją pasistatyti naują atominę elektrinę.
Taip galvosim mes. Japonai gal galvos kitaip: mes pasistatysime atominę Lietuvoje. Kol Vyriausybė džiaugiasi emocijomis, siūlyčiau blaiviai įvertinti faktus: Lenkija jau anksčiau yra pareiškusi, kad jai kyla pakankamai daug abejonių dėl dalyvavimo bendrame projekte su Lietuva. Sutikite, juk keistai atrodo, kai Lietuvos Vyriausybė svarsto apie Lenkijos dalyvavimą atominės elektrinės statybos projekte, o tie patys japonai, su kuriais deramasi, kalba apie japoniško reaktoriaus statybą Lenkijoje. Lyg šaltu vandeniu per premjero jausmus po praėjusios savaitės „atominių" susitikimų Prienų rajone savaitės pradžioje nuskambėjo ir Estijos pareiškimas apie tai, kad ji birželyje neskubės pasirašyti koncesijos sutarties ir galbūt prie projekto prisijungs vėliau.
Tokios diplomatinės vingrybės paprastai reiškia dar garsiai neištartą „ne". Manote, kad atominės elektrinės Lietuvai nereikia? Ne, anaiptol - reikia. Ir ją galėjome turėti, nes ekonominė krizė buvo pakankamas argumentas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Bet tuometė valdžia padarė viską, kad atominę elektrinę uždarytume, o elektrą importuotume iš užsienio. Negana to, kad pastaruosius trejetą metų dujų kasmet nuperkame kone už 4 milijardus litų, tai dar ir elektros beveik 70 procentų perkame. Tad kur čia ta taip konservatorių deklaruojama energetinė Lietuvos nepriklausomybė? Priklausomi mes - ir nuo dabartinės valdžios neprotingų sprendimų, ir nuo Rusijos energetikoje, nors miškuose medžiai pūva, kuriuos katilinėse kūrenti galėtume. Dėl naujos atominės elektrinės būtinumo abejonių nekyla, abejonės yra tik dėl vieno: ar Lietuva yra pajėgi viena pastatyti tokią atominę elektrinę, kurios statyba ir eksploatacija netaptų nepakeliama našta šalies žmonėms, o joje pagaminta elektros energija būtų konkurencinga rinkoje?
Kol kas atsakymo „Taip" aš negirdžiu. Kita vertus, Lietuvai, ypač jeigu ji liks viena, naujos atominės statyba gali būti ne pagal pečius. Gal jau privalome kalbėti ir siekti, kad nauja atominė būtų ir ES projektas, jeigu jau kalbame apie bendrą Europos energetikos politiką ir jos energetinį saugumą. Kaip kitą įveikiamą iššūkį privalome nustatyti, kad Lietuva 2050 metais gyvens be iškastinio kuro. Energijos gamybai bus naudojami atsinaujinantys ištekliai, Lietuvoje pritaikymą ras vandenilio energetika. Kalbėjosi Mantas Butkus