Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2012 03 21
Dailis Barakauskas: Ar Lietuva sugebės apsisaugoti nuo genetiškai modifikuotų organizmų plitimo ir pakeis pasaulyje teikiamą informaciją apie save?
Lietuva - kol kas viena iš nedaugelio valstybių, kurioje nėra auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Tačiau ar ilgai? Būdama Europos Sąjungos narė, Lietuva privalo laikytis Europos Komisijos direktyvų, įskaitant ir tų, kurios reglamentuoja GMO auginimą. Šios Europos Sąjungos direktyvos visoms ES šalims narėms numato vienodas sąlygas, kurias patenkinus, verslininkai ar ūkininkai gali gauti leidimą auginti GMO. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) - tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams. Sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus ir pažeisti nusistovėjusią ekosistemą. Žmogui GMO turintys produktai gali iššaukti įvairias alergines reakcijas, turėti kitų sveikatai pavojingų pasekmių.

 

Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Dailis Barakauskas sako, kad kol Lietuvoje ir pasaulyje nėra vieningos nuomonės bei neginčytinų tyrimų dėl GMO poveikio žmonių sveikatai bei natūraliai gamtai, būtina laikytis atsargumo principo. „Atsižvelgdamas į tai Seime užregistravau Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiame apsaugoti Lietuvos rezervatus, draustinius, gamtos paveldo objektus, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas nuo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plitimo." - sako Dailis Barakauskas.

 

Įstatymo pataisoje numatyta uždrausti šiose teritorijose bei 5 km. atstumu nuo jų auginti išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas. Penkių kilometrų atstumas grindžiamas mokslinių tyrimų išvadomis, kad bitės bei kiti vabzdžiai ieškodami medingų plotų gali nuskristi pirmyn atgal iki 7 km. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad net be vabzdžių pagalbos GMO gali išplisti, pavyzdžiui, vėjui pernešant žiedadulkes.

 

„Pirmame teikime įstatymo pataisai pritarta vienbalsiai. Galutinis balsavimas Seime vyks pavasario sesijoje. Tikiuosi, kad įstatymo pataisa bus patvirtinta." - sako Seimo narys Dailis Barakauskas. „Sulaukiu palaikymo ir iš įvairių gyventojų grupių. Po vieno susitikimo su sodų bendrijų atstovais parengėme pasiūlymą Sodų bendrijų įstatymo pataisai, kuria siekiame apsaugoti ir sodininkų sklypus nuo galimo ir nepageidaujamo GMO plitimo." - sako Dailis Barakauskas.

 

„Sodininkai savo žemėje, kuri prilyginama žemės ūkio paskirties žemei, augina daržoves, gėles, bites savo poreikiams ir yra suinteresuoti, kad jos augtų ekologiškos, nenaudojant trąšų, pesticidų, būtų sveikos ir neužterštos GMO." - sako parlamentaras.Kova prieš GMO - ilga ir sudėtinga.Dailis Barakauskas sako, kad kova prieš GMO - ilga ir sudėtinga. Dar 2009 m. jis pirmasis Lietuvoje inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis siūlė paskelbti moratoriumą GMO auginimui mūsų šalyje. Tačiau Seimo teisininkų nuomone toks pasiūlymas prieštaravo ES teisei. „Visgi, Europos Komisija, atsižvelgdama į visuomenės nusistatymą prieš GMO, valstybių narių spaudimą, pamažu keičia direktyvas ir suteikia vis daugiau laisvės pačioms valstybėms apsispręsti leisti auginti GMO jų teritorijose ar ne." - sako Dailis Barakauskas. 2010 metais Europos Komisija savo komunikate "Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo" pripažino, jog valstybės narės turi turėti daugiau laisvės apsisprendžiant dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo šalyse ir ėmėsi taisyti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Šių metų kovo mėnesį vykusiame ES šalių aplinkos ministrų posėdyje buvo tartasi, ar Europos Sąjungos narėms leisti pačioms priimti sprendimus dėl GMO draudimo ar leidimo auginti GMO savo valstybių teritorijose. „Liūdina tai, kad didesnės valstybės, kurios jau įsileidusios GMO ir juos augina, priešinasi tokiam sprendimui ir nori, kad tai liktų ES teisės reglamentavimo nuostatose." - sako Dailis Barakauskas. „Pasaulio žemėlapyje, nuspalvintos šalys žalia spalva atspindi tai, kad tos šalys yra priėmę nacionalinėje teisėje tam tikrus sprendimus dėl GMO ribojimų. Lietuva yra pažymėta rausva spalva, kuri pasaulio visuomenei byloja, kad ji dar nepriėmusi GMO plitimą stabdančių nacionalinių teisės aktų." Remiantis tarptautinės organizacijos „GMO Free Europe" duomenimis, tik Čekija, Danija, Olandija, Malta ir Lietuva kol kas netaiko jokių apribojimų GMO savo teritorijose. Savotišku paradoksu galima laikyti ir tai, kad toje pačioje valstybėje, pavyzdžiui Prancūzijoje ar Vokietijoje vienuose regionuose gali būti auginami GMO, o kiti yra pasiskelbę laisvomis nuo GMO zonomis. „Lietuvos seimas turi unikalią galimybę šioje sesijoje priimti mano pateiktus Įstatymų pakeitimus ir uždrausti GMO auginti saugomose teritorijose, sodų teritorijose ir 5 km. atstumu nuo jų. Priėmus šias pataisas būtų išsaugotas ne tik ekologinis ūkis Lietuvoje, sumažinta grėsmė žmonių sveikatai, bet ir pasikeistų pasaulio nuomonė apie Lietuvos žemės ūkį, sveikatos apsaugą, rūpinimąsi gyvąja gamta. Lietuva pasaulio žemėlapyje būtų įvardinta ir pažymėta žalia spalva, atspindinčia, kad ir Lietuvos valdžia reguliuoja GMO plitimą." - sakė Dailis Barakauskas.