Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2012 03 24
Juozas Imbrasas: „Kokios krizės dar nebuvo?“
Regis, pasauliui pradėjo patikti tas trumpas žodis „krizė". Prieš keletą metų įsisukusi į finansus, ji netrukus tapo skolų krize, greitai virto euro zonos krize, valstybės neišvengia valdžios krizių, o visai neseniai prabilta apie kiaušinių krizę ir naują visuotinės krizės bangą, kurią gali sukelti nenumaldomai kylančios degalų kainos. Kuri iš šių krizių mums grėsmingiausia? Dažnam lietuviui atsakyti į šį klausimą neturėtų būti sudėtinga - juk mus visos krizės vienaip ar kitaip paliečia, nors šalies valdžia ir bando įtikinti, kad krizė Lietuvoje baigėsi bene prieš pora metų.

 

Tačiau ji, mūsų valdžia, turbūt nemato degalinių švieslentėse žibančių skaičių. Nes juos matantieji nerimauja dėl pasaulio ūkio plėtrai gresiančio pavojaus. Naivu būtų tikėtis, kad jis aplenks Lietuvą, kurioje benzino kaina perkopinėja 5 litų už litrą ribą ir nevilties apimti vairuotojai organizuoja protesto akcijas. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad kylančios degalų kainos gali sukelti naują krizės bangą. Dėl to nerimauja visa Europa, daugelyje Europos sąjungos valstybių svarstoma, kokių priemonių būtų galima imtis augančios degalų kainoms pažaboti. Jeigu nėra galimybės daryti įtaką objektyviems veiksniams, sąlygojantiems kainų augimą, tai visuomet galima surasti nišą tuo metu reikalingiems sprendimams priimti. Seime jau užregistruota įstatymo pataisa, kuria siūloma skubiai sumažinti akcizą benzinui iki minimalios Europos Sąjungos reikalaujamos ribos. Kaip į šį siūlymą reaguos valdantieji, kurių dėka po naktinės mokesčių reformos akcizas buvo padidintas? Artimiausi mūsų kaimynai latviai jau svarsto galimybę sumažinti akcizą benzinui, jei degalų kaina pradėtų įtakoti kitų prekių kainas. Tuo tarpu Lietuvos vyriausybės vadovas ir finansų ministrė be jokių svarstymų pareiškė, kad mūsų šalyje taikomo didžiausio Baltijos šalyse akcizo benzinui mažinti jie neketina. Nes tai neva didelės įtakos galutinei kainai neturėtų, litras benzino atpigtų gal kokiais 8 centais. Nors verslininkai skaičiuoja, kas sumažinus akcizą iki Europos Sąjungos reikalaujamo minimalaus dydžio - 1240 litų už tūkstantį litrų - litras benzino atpigtų apie 26 centus. Tai ne pirmas patvirtinimas, kad žmonės ir valdžia mūsuose skaičiuoja skirtingai. Žmogui, gaunančiam „į rankas" mažiau kaip 1700 litų - toks praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo oficialus vidutinis atlyginimas Lietuvoje - ir valdžios suskaičiuoti 8 centais nuo 1 litro benzinui nėra nereikšmingi. Aš jau nekalbu apie tuos, kas gauna minimalų atlyginimą: važinėjimas automobiliu jiems tampa nepasiekiama prabanga. Jei „aštuonis ar keliolika centų" nereikšmingais būtų pavadinti Airijoje, kur minimalus atlyginimas siekia daugiau kaip 5 tūkstančius litų, o litras kainuoja apie 5,5 lito ar Liuksemburge, kur minimalus atlyginimas - daugiau kaip 6 tūkstančiai, o benzinas keliais centais pigesnis nei Lietuvoje, būtų suprantama.
Bet kai tai pasako Lietuvos premjeras, imi galvoti, kad jis nežino, nei koks yra minimalus atlyginimas šalyje, nei kiek žmonių jį gauna. Švelniai tariant, keista girdėti, kai valdžia bando įtikinti negalinti daryti įtakos benzino kainai, dėl jos augimo primesdama atsakomybę galimiems karteriniams susitarimams ir vieno gamintojo dominavimui rinkoje. Lyg tokia situacija būtų susikūrusi savaime - ne be valdžios žinios ir jos palaiminimo. Mažesnė nei daugelyje kitų ES valstybių konkurencija rinkoje neišvengiamai sudaro prielaidas didesnei benzino kainai. Viena iš galimybių šiai situacijai pakeisti - geresnių sąlygų sudarymas degalų importui. Tačiau po to, kai vienas iš konservatorių lyderių pareiškė, kad dėl to kreipėsi į energetikos ministrą, gero laukti neverta, nes pastarųjų kelių metų patirtis rodo, kad jei tik energetikos ministras pažada ką nors atpiginti, tai būtinai pabrangsta - taip buvo su šilumos, vėliau - elektros energija. Benzinas brangsta ir be to. O valdančiųjų pozicija šioje situacijoje dar kartą labai aiškiai parodo jų požiūrį į savo valstybės žmones. Svarbiau už juos visus yra rietenos dėl dviejų pareigūnų ir vieno ministro. Gal jos ir buvo skirtos žmonių dėmesiui nuo degalinių švieslenčių su vis didesniais skaičiais atitraukti? Bet tas laikas jau praėjo ir būtų pravartu parodyti, kad valdžiai šalies žmonės nors kažkiek rūpi, kad iš vis ilgėjančio krizių sąrašo galėtume išbraukti žmonių pasitikėjimo valdžia krizę.