Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 04 02
R.Paksas: „Atsižegnoję nuo referendumų“
R.Paksas: „Atsižegnoję nuo referendumų" Bet kuris bandymas Lietuvoje surengti referendumą pasmerktas atsitrenkti į storą baimės sieną, maskuojamą taupumu. Ne konkretaus referendumo vienu ar kitu klausimu, o apskritai referendumų kaip tautos valios pareiškimo priemonės priešininkai kiekvieną siūlymą surengti referendumą sutinka pareiškimu, kad tai daug kainuos. Tikriausiai manoma, jog tai yra labiausiai visuomenei suprantamas ir įtaigiausias argumentas.

Tačiau dar niekada ir niekas nesuskaičiavo, kiek kainuoja ne tautos nuomone, o tarpusavio susitarimais paremti valdžios spendimai, kurių pasekmės užgula kiekvieno iš mūsų ir visos valstybės pečius. Neabejoju, kad šios išlaidos keleriopai viršija vienam ar ir keliems referendumams surengti reikalingas lėšas. Kiek Lietuvos turto buvo parduota, sudarius, švelniai tariant, abejotinus sandorius? Kiek pinigų išleista nepavykusiems beverčiams projektams parengti ir įgyvendinti? Kiek valstybinio masto sutarčių, kurių pasekmės milijardais litų gula ant Lietuvos žmonių pečių, sudaryta? Tokių klausimų sąrašą būtų galima ilgai - tik problema: atsakymų į juos nėra. Užtat vos užsiminus apie būtinybę vienu ar kitu klausimu surengti referendumą, atsakymas surandamas iškart: neracionalu, neverta, netikslinga. Kodėl? Nes valdžia nenori nei žinoti, nei girdėti, ką galvoja žmonės.

Tai - akivaizdžiausias pačios demokratijos esmės pamynimas. Daugelyje senas demokratijos tradicijas puoselėjančių Europos valstybių referendumų organizavimas nėra nei toks sudėtingas, nei toks neįprastas reiškinys, kokiu jį bandoma padaryti pas mus. Pernai italai referendume pasisakė prieš atominės energetikos plėtrą šalyje, britai išreiškė savo poziciją dėl naujos rinkimų sistemos, slovėnai - dėl pensijų reformos, kaimynai latviai visai neseniai referendumu atsisakė suteikti valstybinės kalbos statusą rusų kalbai. O lietuviai nuo referendumų - lyg atsižegnoję būtų. Valdžia pati viena geriausiai žino reikia ar nereikia naują atominę elektrinę statyti, verta ar neverta eurą įsivesti ir viską viena pati sprendžia. Per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsų šalyje buvo surengta dešimt referendumų, iš kurių vienas neįvyko.

Dar 15 iniciatyvinių grupių, mėginusių surengti referendumus įvairiais klausimais, nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus. Naujai pasigirdusi iniciatyva kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti referendumą dėl atominės elektrinės iš anksto vertinama pakankamai skeptiškai, panaudojant triuką: kam švaistyti pinigus, jei dar neaišku, nei kiek pačios elektrinės statyba, nei kiek joje gaminama elektra kainuos. Pribloškiantis argumentas: to nežinodama tauta negali spręsti, ar reikia elektrinę Lietuvoje statyti, bet jos išrinktieji - gali. Jiems, matyt, prieš nusprendžiant, išsami informacija nebūtina arba jie ją žino, tik tiems, kurie juos išrinko, nesako. Inicijuoti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos mūsų partija Tvarka ir teisingumas siūlė jau praėjusių metų vasaros pradžioje.

Buvome ir esame įsitikinę, kad visuomenei svarbiais klausimais visuomenei turi būti suteikta galimybė pareikšti savo valią, nes tik taip yra užtikrinama visuomenės teisė į tikrą tiesioginę demokratiją. Ar šįkart pavyks ją įgyvendinti priklausys ir nuo visuomenės aktyvumo, ir nuo valdžios nusiteikimo sužinoti žmonių nuomonę. O kalbant apie istorinį viso krašto projektą, jos ignoruoti nevalia.