Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2012 04 13
J.Imbrasas: „Vergavimas šilumai turi būti nutrauktas“
J.Imbrasas: „Vergavimas šilumai turi būti nutrauktas" Besibaigiantis šildymo sezonas daugelį žmonių palieka su sunkia skolų našta. 30-40 proc. išaugusios sąskaitos už vasarį parklupdė net atspariausius - jų apmokėti negalinčiųjų skaičius išaugo kone visuose šalies miestuose. Tai - nieko stebėtina, jei šalyje numatyto oficialaus minimalaus atlyginimo neužtenka vieno mėnesio sąskaitai už buto šildymą sumokėti. Šiuo metu minimalus atlyginimas „į rankas" tesiekia 670 litų, o 60 kvadratinių metrų buto šildymas vasarį, priklausomai nuo namo būklės, kainavo nuo 300 iki 800 litų.
Tokia situacija akivaizdžiai įrodo, kad daugelis žmonių yra priversti vergauti šilumai, tiksliau - jos tiekėjams. Apie kokius kitus poreikius ar net būtiniausias reikmes galima kalbėti, kai vien šildymo sąskaitai apmokėti neužtenka per visą mėnesį žmogaus uždirbtų pajamų. O minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna apie 20 proc. gyventojų, kai tuo tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose yra nustatytas minimalus atlyginimas, jį gauna 2-3 proc. gyventojų.
Dangstytis neva skiriamomis kompensacijomis šioje vietoje nederėtų - į skolas už šildymą klimpsta žmonės, kuriems jokios kompensacijos nepriklauso. Gyventojų skolos šilumos tiekėjams siekia daugiau kaip130 mln. litų. Tai reiškia, kad įsiskolinę žmonės iki pat kito šildymo sezono turės mokėti sąskaitas už šildymą, kol sulauks naujų, kaip ekspertai jau prognozuoja, neišvengiamai didesnių. Pavadinti to kitaip kaip priverstine vergove, iš kurios ištrūkti žmogui nėra jokių galimybių, tiesiog neįmanoma. Ši įteisinta vergovė kelinti metai vyksta su valstybės institucijų žinia, jų palaiminimu ir nedovanotinu neveiklumu padėčiai taisyti. Siūlymai privatininkams išnuomotas šilumos ūkio įmones grąžinti savivaldybių žinion kol kas net nesvarstomi, biokuro naudojimas lieka tik neišsemiama kasmečių diskusijų tema, o pastatų renovacija kartu su ramiai kadencijos pabaigos laukiančiu ministru priešakyje, virto tikra stagnacija - nepajudinsi.
O judinti reikia. Ir nedelsiant. Minimali šiluma būstuose tapo prabanga, prieš kurios tiekėjus daugelis priversti keliaklupsčiauti. Šiandien savivaldybių merų kėdėse sėdintys politikai prieš metus kone vienu balsu žadėjo atpiginti šilumą, o kai kas ir atlyginimus buvo užsimojęs pakelti. Ko gero tie patys pažadai liesis ir visą šią vasarą iki pat spalio vidurio. O Vyriausybė ir Energetikos ministerija trypčioja vietoje. Bet metas suvokti, jog pažadų ir neveikimo laikas jau praėjo. Sprendimus, kurie leistų realiai atpiginti šilumą, privalo priimti šios kadencijos Seimas. Tam tereiktų išgirsti ne kartą išsakytus specialistų siūlymus ir priimti stalčiuose dūlančius įstatymų projektus. Net ir iki priešlaikinių rinkimų dar galima suspėti tą padaryti.