Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 04 17
www.delfi.lt: R.Žemaitaitis. Ar susipažinsime su Konstitucijos dvasiomis?
Artėjanti Seimo kadencijos pabaiga bei įsibėgėjantis pasiruošimas naujiems Seimo rinkimams šį pavasarį pažėrė išties nemažai politinių skandalų ir naujienų. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė žinia, jog dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų Europos parlamento narys Rolandas Paksas galės kelti savo kandidatūrą jau artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Prieš daugiau nei devynerius metus prezidentu išrinktas R. Paksas apkaltos būdu buvo pašalintas iš šio posto, apkaltinus jį konstitucinės priesaikos sulaužymu. Lietuvos Konstitucinis Teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi naujomis moralinėmis ir politinėmis nuostatomis.

Analizuojant tuometį Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą bei jame atsispindinčią teisinę logiką, šių dienų įvykiai tampa sunkiai paaiškinami - dabar aukšto rango politikai gali priimti verslininkams naudingus sprendimus, valstybės vadovų skyrimas sprendžiamas pirtelėse, be saiko privatizuojami strateginiai valstybiniai objektai, o visa tai yra tik menkaverčiai pažeidimai, dėl kurių politikai yra nebaudžiami.

Stebint pastarųjų mėnesių įvykius aiškiai matomas žmonių nepasitikėjimas teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijomis, todėl daroma prielaida, galbūt Europos žmogaus teisių teismas 2004 m. gegužės 25 d. priimtame Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendime irgi įžvelgė grubius pažeidimus, padarytus Prezidento apkaltos šalininkų ir iniciatorių, kurie šiuo metu deda visas pastangas, kad jų tuo metu padarytos klaidos nebūtu ištaisytos. Peršasi nuomonė, kad šiuo metu aktyviai besireiškiantys teisininkai ir politikai, dalyvavę apkaltos procese, tiesiog nesugeba susitaikyti, jog tuo metu jų priimti sprendimai prilygsta posakiui „iš ne teisės gimti teisė negali".

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Vienas iš šių konstitucinės nuostatų reikalavimų - Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Šiuo atveju 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą drausti asmenims kandidatuoti ir būti išrinktais į Seimą ar Prezidento postą, pažeidė teisingumo, proporcingumo principus.

Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą privalėjo numatyti protingą terminą, per kurį asmuo, norintis tapti prezidentu ar Seimo nariu, negalės to padaryti. Tokią poziciją išsakė ir Europos Žmogaus teisių teismas, kuris savo sprendime pripažino, kad įstatymų ir konstitucinės doktrinos nustatytas iki gyvos galvos draudimas būti renkamam į pareigas, kurioms reikia prisiekti, yra neproporcingas ir neatitinka Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinti bendriniai reikalavimai kandidatui į Seimą, o detalūs reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje. Todėl dar 2004 metais įtvirtinta nuostata, jog Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galimai prieštaravo Konstitucijos 56 straipsniui, kuriame kalbama tik apie neatliktos bausmės laiką. Tokiu atveju, įstatymo leidėjas priimdamas tokią įstatyminę nuostatą pats galimai pažeidė LR Konstituciją.

Šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje asmeniui, pašalintam apkaltos būdu, jokie apribojimai tapti Seimo nariu nėra numatyti, o ir EŽTT sprendime aiškiai pasakyta, kad LR Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gegužės 25 d. sprendimu pažeidė proporcingumo principą. Esant šioms aplinkybėms, šių metų kovo mėnesį Seimas priėmė LR Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pataisą, kuria ištaisyta dar 2004 m. Konstitucinio Teismo padarytą klaidą. Ši Seimo priimta ir Prezidentės pasirašyta įstatymo pataisa skelbia, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Gal todėl šių dienų politikai kaip įmanydami mėgina surasti reglamentavimą, kurio nėra pačioje LR Konstitucijoje. Keista klausytis teisės profesorių komentarų šia tema, kai šie teisininkai per pastaruosius 15 metų nesiėmė priemonių, kad teisėsaugos sistemoje esančios negerovės būtų išspręstos, o priešingai - sukūrė savotišką sisteminį klaną, dėl kurių kenčia sąžiningi ir dori teisėjai bei kiti teisėsaugos pareigūnai.

Kartu norėčiau paklausti minėtųjų profesorių, kurioje vietoje konkrečiai Konstitucijoje yra numatyta apkaltos procedūra ir jos pasekmės. Koks skyrius ar straipsnis tai reglamentuoja? Turbūt atsakymo nerasime, jei nepažinsime Konstitucijos dvasių, kurias pažino tuo metu galimai politinį sprendimą vykdę asmenys.

Toks Seimo, o kartu ir prezidentės sprendimas ištaisyti Konstitucinio Teismo klaidą papiktino apkaltos šalininkus. Pastarieji tvirtai laikosi nuomonės, jog naujoji pataisa prieštarauja Konstitucijai bei konstitucinei doktrinai. Kadangi nebuvo prieita bendro sutarimo dėl Konstitucijos keitimo, lieka vienintelė išeitis - Konstituciniam Teismui savo iniciatyva atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą ir pačiam pakeisti savo suformuluotą konstitucinę doktriną.