Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 04 04
Lietuvos energetikai – 120 metų
Šie, 2012 metai, Lietuvos energetikams yra jubiliejiniai, nes pirmoji elektrinė Lietuvoje pradėjo veikti 1892 m., taigi šiemet sukanka 120. Savo dvare Rietave grafas Oginskis iš pradžių apšvietė rūmus, o Velykų rytui įvedė elektrą į bažnyčią. Tais gūdžiais laikais Velykų rytą atėjusiems žmonėms į bažnyčią ir pamačiusiems apšvietimą, buvo didžiulis įspūdis, gandas nuėjo per visą Žemaitiją. Ne veltui balandžio 17 d. dabar yra paskelbta Lietuvos energetikų diena.
Reikia pasakyti, kad tarpukario metais, tik pradėjus veikti Lietuvos universitetui Kaune, buvo ruošiami inžinieriai elektrikai. Jų pirmoji laida buvo išleista jau 1927 m. 1929 m. jaunas inžinierius J.Smilgevičius, stažavęsis Vokietijoje, paruošė techninį projektą ir pasiūlė statyti hidroelektrinę ant Nemuno prie Mergelių salos (dabartinės Kauno HE vieta). Projektas buvo pateiktas prezidentui A.Smetonai, bet jis atidėjo jį į šoną, atseit „tokios didelės elektrinės Lietuvai nereikia".
1936 m. jaunų energetikų iniciatyva, išnagrinėjus Anglijos, Prancūzijos ir Estijos patirtį, buvo įkurtas Lietuvos energijos komitetas, kurio statusą ir formavimo principus patvirtino Ministras Pirmininkas J.Tūbelis. Šio komiteto veiklos gaires geriausiai nustato steigėjų mintys: „Lietuvai, kaip ūkiškai ir techniškai atsilikusiam kraštui, tenka pagreitintu tempu vytis toliau pažengusius kraštus.
Komiteto sudėtyje buvo 5 komisijos: elektros, šilumos, vandens jėgos, ekonominė ir žemės turtams tirti. Komitetą sudarė 16 pastovių narių, kurie atstovavo visoms 6 ministerijoms, Lietuvos bankui, prekybos ir pramonės Rūmams, Vytauto Didžiojo Universitetui ir inžinierių visuomeninėms organizacijoms. Dar buvo kviečiami 25 nariai - įvairių šakų specialistai. Viso komitete posėdžiaudavo 41 narys. Yra išlikę 4 tomai šio komiteto darbų, kuriuose nagrinėjama energetikos ūkio problemos.
Tais pačiais 1936 m. komitetas įstojo į Pasaulinę energetikų organizaciją. Jau tada buvo prieita išvados, kad energetiką turi kontroliuoti valstybė. 1937 m. buvo įkurta valstybinė energetikos akcinė bendrovė „Elektra". Jai vadovaujant 1939-1940 m. šalia Šiaulių Rėkyvoje buvo pastatyta durpėmis kūrenama elektrinė, kurią suprojektavo jaunas inžinierius Antanas Gruodis, o statė ir įrengė savi specialistai.
Manyta, jog reikia kurti savas elektrines, o ne nuomoti jas verslininkams ar privatininkams. Ten, kur elektrines eksploatavo verslininkai, elektra buvo brangesnė ir įrengimai suamortizuoti. Juk verslininkas nesuinteresuotas jas prižiūrėti, jam tik pelnas rūpi. Tuo galime įsitikinti pavartę senus „Lietuvos Aido" laikraščius:
„Miesteliuose ir miestuose elektros energija gyventojus aprūpina daugiausia koncesininkai. Elektros klausimas vienu metu buvo labai opus ir iššaukęs net reikalą išleisti įstatymą, pagal kurį vidaus reikalų ministeris turi teises nustatyti aukščiausius tarifus už elektros energiją. Dabar šis klausimas tvarkomas toliau. Vidaus reikalų ministeris apskričių viršininkams ir pirmaeilių miestų burmistrams išleido aplinkraštį, kuriame konstatuoja, kad privatūs asmenys statydami ir eksploatuodami elektros stotis turėjo galvoje tiktai savo asmeninę naudą. Elektros energijos ėmėjų interesai, tinkamas stočių įrengimas, pastovus ir saugus energijos tiekimas elektros stočių savininkų yra pamirštami. Esą kas kita pastebima ten, kur elektros energiją teikia pačių savivaldybių žmonės. Jų stotys ir elektros tinklai daug geriau sutvar­kyti, nuolat tobulinami ir plečiami. Elektros tiekimas yra pastovesnis ir saugesnis. Be to savivaldybių elektros stotys duoda dar ir pelno, kurio dėka savivaldybėms lengviau tvarkyti ir kitus vietos reikalus elektros ėmėjų - vietos gyventojų naudai ir gerovei. Ministeris pageidauja, kad, baigiantis senosioms koncesijos sutartims elektros energijai tiekti arba naujai atsiradus reikalui aprūpinti kurį miestą ar miestelį elektros energija, savivaldybės ištirtų ir apsvarstytų visus galimumus, kurie susidarytų perėmus šį reikalą savivaldybėms į savo rankas. Esant palankioms sąlygoms elektros stotys ir tinklai, arba bent tinklai, ateityje turi būti eksploatuojami pačių savivaldybių. Turėdamos savo rankose elektros ūkį, savivaldybės palengvins planingą Lietuvos elektrifikaciją ir prisidės kelti krašto kultūrą bei gerovę." (Lietuvos aidas, Nr. 45, 1934-02-21).
Lietuva galėjo išvengti daug klaidų, jei būtų įsiklausoma į energetikos specialistų patirtį, analizuojama prieškario patirtis. Tik taip galėjome išvengti Ukmergės, Vilniaus ir kitų miestų problemų su šilumos ūkiais, Vakarų elektros tinklų privatizavimo ir t. t.
Manau, kad labai svarbu visiems neužmiršti elementarios tiesos - „Kas nežino istorijos, tas neturi ateities". Tai įrašyta ir mūsų himno žodžiuose „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia".
Artėjančios profesinės šventės proga noriu pasveikinti visus energetikus, jų šeimos narius ir artimuosiuos su Energetikų diena.

 

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys
energetikas- šilumininkas Bronius Cicėnas