Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2012 05 30
Juozas Imbrasas: „Europai raginant įdarbinti jaunimą Lietuva panūdo jį pirmiausia išrūšiuoti“
Pylos už itin aukštą jaunimo nedarbo lygį gavusi Lietuva šią problemą nusprendė spręsti savitai: supriešindama jaunimą. Likusieji studijuoti savo šalies aukštosiose mokyklose prieš išvykusius žinių semtis svetur. Kurie geresni? Mūsų ministrai atsakymą jau pateikė - keliasdešimt darbo vietų jie skirs užsienyje mokslus baigusiems jaunuoliams.

 

Argi tai nėra aiškus įrodymas, jog, Vyriausybės nuomone, Lietuvos aukštosiose mokyklose lieka studijuoti, jaunimo žargonu kalbant, „lūzeriai", kuriems mūsų ministerijos net eksperimento tvarka darbo vietų pasiūlyti nenusiteikusios? Jas užimti kviečiami išsilavinimą įgiję užsienio universitetuose. Patriotiškumu ir noru susigrąžinti nutekėjusius protus dangstytis čia nevertėtų. Paskelbus apie tokį projektą, studijuoti svetur važiuos dar daugiau jaunimo, o gavusieji diplomus Lietuvoje krausis lagaminus, jausdamiesi ir nereikalingi, ir paprasčiausiai apkvailinti. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad ministrų ir paties Vyriausybės vadovo pristatytame projekte be kitų dalyvauja ir Švietimo bei mokslo ministerija. Kitaip kaip nuolankiu galvos nulenkimu, gavus pelnytą antausį, to nepavadinsi. Švietimo ministrui su visa komanda, išgirdus apie tokį projektą, derėtų paskelbti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos uždaromos, nes jose paruošti specialistai Lietuvos viešajam sektoriui neįdomūs, jų žinios nenaudingos ir jie neleistų užsisėdėjusiems valdininkams pajusti, kuo gyvena globalus pasaulis. Asmeniškai neturiu nieko prieš užsienio universitetus ir juose studijuojančius Lietuvos studentus. Šaunuoliai! Bet ne mažiau šaunūs yra ir pasilikusieji mokytis čia.

Tad kodėl eksperimentas skirtas tik išvykusiems svetur? Argi vienodomis sąlygomis tame pačiame sektoriuje negalėtų darbuotis ir savo sugebėjimus bei žinias demonstruoti į dvi atskiras kategorijas nesuskirstytas jaunimas? Nes jeigu norima, kad viena jo dalis grįžtų dirbti į tėvynę, ne mažiau svarbu, kad kita dalis joje pasiliktų. Ši keista iniciatyva, ko gero, yra Vyriausybės atsakas į Europos Komisijos (EK) ekspertų raginimą, sprendžiant jaunimo nedarbo problemą, optimaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tokie raginimai netyla nuo šių metų pradžios, kai EK pirmininkas Jose Manuelis Barosso viešai dūrė pirštu į Lietuvą, pareikšdamas, kad mūsų šalyje darbo neturi kas trečias jaunas žmogus, o jaunimo nedarbas daugiau kaip 10 proc. viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Europos Parlamente vykstančiose diskusijose ne kartą buvo pabrėžta, kad struktūrinių fondų lėšos gali ir turi būti panaudojamos sprendžiant jaunimo užimtumo problemas, su kuriomis susiduria daugelis bendrijos šalių. Vienas iš tikslų - šias lėšas panaudoti jaunimui skirtų darbo vietų kūrimui mažose bei vidutinėse įmonėse.

Tai akcentuota ir gegužės pabaigoje Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje svarstant rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos. Rezoliucijoje pažymima, kad pagal 2007-2013 m. finansinę perspektyvą yra likę nepanaudota 82 milijardai eurų. Europos Parlamentas paragino Komisiją dalį šios sumos skirti jaunimo, ypač mažų ir vidutinių įmonių projektams. Parlamentas taip pat paragino Komisiją apsvarstyti galimybę padidinti bendrą finansavimą aštuonioms valstybėms, kuriose ypač aukštas jaunimo nedarbo lygis. Į šį aštuntuką viena pirmųjų patenka ir Lietuva. Savo pasisakyme, svarstant minėtą rezoliuciją, akcentavau, kad norint iš tiesų pakeisti situaciją, o ne pagražinti skaičius, būtina gerinti darbo vietų kūrimo sąlygas, kurti patrauklią verslo aplinką, iš esmės pakeisti mokestinę sistemą ir skatinti iniciatyvas.

Pirmiausia - paties jaunimo. ES apie 5,5 milijonai jaunų žmonių yra bedarbiai. Daug jaunų žmonių neišnaudoja savo mokymosi potencialo arba neįgauna gebėjimų, reikalingų darbdaviams. Šiuo metu 7,5 milijonai 15-24 m. amžiaus žmonių nei dirba, nei studijuoja, nei mokosi. Jaunimo užimtumo problemas priverstos spręsti daugelis bendrijos šalių. Esu įsitikinęs, kad ieškant sprendimo būdų, sėkmingiausi bus jaunimą vienijantys projektai, kurie būtų patrauklūs pirmiausia patiems jauniems žmonės, o ne ministerijoms, garsiai pristatinėjančioms eksperimentą, kurio naudos nesuprasdami pečiais trauko ir Lietuvoje, ir užsienyje studijuojantys lietuviai.