Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2012 06 18
J.Imbrasas: „Spekuliacijos energetikos tema - tarp principų ir pinigų"

Lietuvos Seime pradėjus svarstyti atominės energetikos įstatymus, su šia tema susijusių klausimų ir prieštaringų vertinimų nesumažėjo. Greičiau priešingai: kilo tik dar didesnė diskusijų banga, verčianti politikus atidėlioti sprendimų priėmimą, o energetikos ministrą guostis, jog Lietuva nepatirtų nuostolių, jeigu Seimas ir nepriimtų ato­minės elektrinės statybai reikalingų įstatymų.

 

Energetiniai projektai pastaruoju metu labai dažnai atsiduria ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos politikų akiratyje. Daug dėmesio jiems buvo skirta ir Lietuvoje vykusioje Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" sesijoje. Apie tai, į kokius klausimus labiausiai gilinosi pirmą kartą Lietuvoje dirbę frakcijos nariai, pokalbis su šios frakcijos Lietuvos delegacijos atstovu, europarlamentaru Juozu IMBRASU. Ką diskusijose apie Lietuvos ir visos Europos Sąjungos energetikos problemas bei perspektyvas akcentavo frakcijos nariai? Sesijos metu energetikos problemos buvo aptartos konferencijoje „Energetikos sektoriaus vystymas ir atominis saugumas prie išorinių Europos Sąjungos sienų". Joje dalyvavo tokie žinomi energetikos ekspertai kaip buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius. Apie kaimyninės Rusijos planus energetikoje, jos siekį tapti Europos energetikos dalimi ir rimtu žaidėju šioje rinkoje parlamentarams pasakojo Rusijos bendrovės „Rosatom" programų direktorius Sergejus Bojarkinas. Diskusijose buvo aptarta tarptautinių elektros tinklų svarba Lietuvai, kurios energetika šiuo metu yra izoliuota nuo ES šalių energetikos sistemų, mūsų šalyje yra ribota elektros rinka ir konkurencija, o elektros importe dominuoja tiekėjas iš Rytų. Kaip savo pranešime pastebėjo V.Paškevičius, Lietuva politiškai ir ekonomiškai integravosi į ES, bet energetiškai liko Rytų erdvėje. Nors Lietuvos siekis prisijungti prie bendrų Europos tinklų buvo išreikštas dar 2007 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Šiemet Europos Parlamentas įgaliojo Europos Komisiją derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos valstybių elektros sistemų valdymo pagal ES trečiojo paketo reikalavimus. Kai kalbama apie energetiką, į viską, kas susiję su Rusija, Lietuvoje reaguojama labai jautriai.

O kokios reakcijos sulaukė frakcijos konferencijoje dalyvavusio Rusijos atstovo pasisakymas apie šios šalies požiūrį į bendradarbiavimą su Europos Sąjunga branduolinio saugumo srityse? S.Bojarkinas patikino, kad ato­minė elektrinė Kaliningrado srityje pradės veikti jau 2017 metais ir ji elektros jungtimis bus sujungta su Lenkija bei Vokietija. Jo teigimu, dėl elektrinės saugumo bei poveikio aplinkai konsultacijos atliktos su devyniomis regiono valstybėmis. Kalbant apie tokią svarbią sritį kaip energetiką, emocijos turėtų likti paskutinėje vietoje. Čia svarbiausi turėtų būti faktai, argumentai ir atsakomybė. O to labiausiai pasigendama, svarstant Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingų įstatymų projektus. Atsakingi Lietuvos pareigūnai nepateikia normalios informacijos ir aiškių atsakymų į visuomenę neraminančius klausimus. Lietuva ir jos politikai seniai yra išreiškę siekį tapti energetiškai nepriklausoma valstybe. Tik visiems reikia aiškiai pasakyti, kiek tai mums kainuos - šiandien, po 10 ir 20 metų. Bet užuot tai padarius, užsiimama spekuliacijomis, painiojant pinigus ir principus. Nutylint apie pirmuosius, susidaro įspūdis, kad paminami antrieji. Lietuvoje paradoksali situacija: Vyriausybei apsisprendus dėl atominės elektrinės statybos ir tikintis teigiamo Seimo sprendimo, ketinama surengti referendumą ir atsiklausti tautos nuomonės dėl tokios elektrinės reikalingumo. Kokia Lietuvoje dirbusių frakcijos narių nuomonė dėl Lietuvos tapimo žaliosios energetikos šalimi? Kolegos europarlamentarai taikliai pastebėjo, kad nereikėtų supriešinti atominės energetikos su saulės ir vėjo energetika. Pastaroji yra saugesnė, bet ir gerokai brangesnė. Nemažai problemų kelianti atominė energetika yra viena pigiausių energijos gamybos būdų: ji reikalauja didelių investicijų, bet gaminama energija yra pigi. Optimalus variantas: nepulti nuo vieno kraštutinumo prie kito, o plėtoti visus energijos gamybos būdus, nepamirštant svarbiausio siekio: energija turi būti ne tik pigi, bet ir saugi.