Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2012 06 28
Rolandas Paksas: „Politikai vis dažniau randa būdų numarinti pradėtus tyrimus ar juos vilkinti"

Korupcija yra didelė valstybių problema. Taip galvoja net 80 proc. europiečių. Atsižvelgiant į tai ir nemažėjantį korupcijos mastą daugelyje šalių, Europos Parlamente neseniai įkurtas Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas (CRIM). Jo nariu yra ir europarlamentaras iš Lietuvos Rolandas Paksas.

 

Viename iš birželį vykusių šio komiteto posėdžių buvo minimas ir Lietuvos vardas. Plačiau apie naujo komiteto veiklą, jo ketinamus atlikti tyrimus ir didžiausio dėmesio sulauksiančius klausimus - pokalbis su Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku Rolandu Paksu. Kodėl ir kam prireikė naujo, specialaus komiteto ir kaip atsitiko, kad jame esate vienintelis atstovas iš visų parlamentarų nuo Lietuvos? Europos Parlamentas praėjusių metų pabaigoje priėmė rezoliuciją, kurioje įvardijo, kad organizuotas nusikalstamumas ir korupcija Europoje kelia labai didelį susirūpinimą. Mafija, nusikalstamos struktūros kelia didžiulę grėsmę visų bendrijos narių piliečių saugumui ir laisvei. Tačiau, manau, kad ne ką mažesnį pavojų kelia ir korupciniai susitarimai. Visų pirma, dėl to, kad jų įsigalėjimas ir nebaudžiamumas pakerta visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, teisingumu, iškreipia laisvės ir demokratijos principus.

Komiteto tikslas - tirti ir nagrinėti šiuos reiškinius bei parengti išsamų Europos masto kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija planą. Komitetas ketina prie vieno stalo suburti įvairias institucijas, tarptautines ir Europos organizacijas, nacionalines tyrimų ir teismų institucijas, siekiant parengti integruotą ir bendrą strategiją, kuri leistų veiksmingai kovoti su nusikalstamomis sistemomis ir jų veikla, korupcija ir pinigų plovimu. Atstovus į komiteto narius siūlė frakcijos. Mūsų frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" kolegos nutarė, kad jo darbe turėčiau dalyvauti aš. Viename iš komiteto posėdžių minėta ir Lietuva. Žinant korupcijos mastą mūsų šalyje ,galima spėti, kad šalies vardas minėtas ne pačiame palankiausiame kontekste? Iš tiesų, kabėdamas apie bendrą organizuoto nusikalstamumo situaciją, Europolo direktorius Robas Wainwrightas Lietuvą paminėjo kaip valstybę, turinčią stiprią mafiją, kuri apima daugelį visuomenės sluoksnių. Niekam ne paslaptis, kad Lietuva, kartu su Slovakija yra įvardijamos kaip amfetamino gamybos lyderės. Opus visai Europai klausimas yra kontrabanda. O su ja labai tampriai susiję ir korupciniai dalykai. Juk be korupcinių susitarimų ta kontrabanda net nebūtų įmanoma. Korupcijos pažabojimas tampa ne vienos atskirai paimtos šalies, bet visos ES bendrijos reikalu.

Tai suprantant, jau diskutuojama apie vieningą baudžiamąją teisę, kuri vienodai apibrėžtų nusikalstamą veiką. Kalbama ir apie Europos Sąjungos prokuroro instituciją ir jo atstovus šalyse narėse. Nes aišku, kad su korupciniais nusikaltimais neįmanoma kovoti tik nacionaliniu lygmeniu, būtini tarptautiniai instrumentai. Atkreipiamas dėmesys ir į nebaudžiamumo praktiką. Politikai vis dažniau randa būdų ir priemonių numarinti pradėtus tyrimus ar juos vilkinti. Čia aš omenyje turiu „Snoro" istoriją, kuomet dalis jos tyrimo komisijos narių šalinasi atsakomybės įvertinant ir banko akcininkų, ir banko prižiūrėtojų, ir teisėsaugos institucijų veiksmus. Man atrodo, kad aplink šią istoriją gali suktis labai stiprus magnetinis korupcinių susitarimų laukas: vieni nematė, kiti netyrė, treti nežiūrėjo, ketvirti susikalbėjo. Europos finansinį sektorių taip pat smaugia nemenkos problemos ir bankai šiandien yra vieni iš padidintos rizikos grupių dėl pinigų plovimo, kitų finansinių nusikaltimų.

Tačiau ne ką mažiau svarbu įgyvendinti tokias teisėkūros priemones, kurios užkirstų kelią nusikalstamumui politikos srityje: išrinktų atstovų perpirkimui ir perėjimui į kitas frakcijas, galimiems korupciniams politikų bei stambių verslo kampanijų susitarimams.