Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2012 07 04
Juozas Imbrasas: „Nuolaidumas, ginant savo valstybės interesus, nepateisinamas“

Europos Parlamentas šią savaitę grįžo prie daug diskusijų keliančios direktyvos dėl Bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo svarstymo. Prieš pradedant nagrinėti šį klausimą, europarlamentaras iš Lietuvos Juozas Imbrasas laišku kreipėsi į visus Europos Parlamento narius, norėdamas atkreipti jų dėmesį į labai svarbias siūlomų pakeitimų nuostatas, kurios gali turėti lemiamą įtaką Lietuvos geležinkelių sistemai. „Tikiuosi jūsų paramos ir supratimo šiuo svarbiu klausimu, nes priešingu atveju Lietuvos geležinkelių sistemai gali iškilti realus sugriovimo pavojus", - teigia J.Imbrasas, kartu su laišku kolegoms išsiuntinėjęs ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" specialistų pasiūlymus, kuriuos priėmus išliktų dabartinis, integruotas, Lietuvos geležinkelių valdymo modelis, būtų taikomi apribojimai licencijos sutekimui ir jos galiojimui bei atsisakoma Baltijos valstybėms visiškai nenaudingo abipusiškumo principo. Neatmetama, kad jį įteisinus, Rusijai atsirastų prielaidos sudaryti diskriminacines sąlygas Europos Sąjungos, o pirmiausia kaimyninių Baltijos valstybių įmonėms. Atsakydamas į J.Imbraso kreipimąsi , Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas László Surjanas patikino, kad pateikti pasiūlymai bus išsamiai išnagrinėti Europos Parlamente toliau svarstant Geležinkelių direktyvos pakeitimus.

Oficialiai teigiama, kad Europos Komisijos pasiūlyti direktyvos pakeitimai atsirado, siekiant plėtoti geležinkelių sektoriaus sistemą ir sukurti bendrą transporto rinką. Tačiau kai kurios siūlomos nuostatos kelia nuogąstavimų, kad jos gali turėti labai neigiamas pasekmes arba būti net pražūtingos Lietuvos geležinkelių sistemai. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse situacija geležinkelio sektoriuje yra specifinė dėl europinių standartų neatitinkančios geležinkelio vėžės, kuri tebėra daugiausia integruota į NVS šalių rinką. Pirmasis direktyvos pakeitimų projektas Europos Parlamentui buvo pateiktas svarstyti praėjusių metų pabaigoje. Tąsyk Lietuvos europarlamentarams pavyko pasiekti, kad Europos Komisija peržiūrėtų savo siūlymą dėl geležinkelio sektoriaus veiklų atskyrimo ir parengtų naują direktyvos projektą. Šią savaitę svarstytame projekte pateikiami Lietuvos atžvilgiu palankesni, kompromisiniai variantai. Nebeliko didžiausią nepasitenkinimą kėlusio reikalavimo atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir keleivių bei krovinių vežimo veiklas.

Tačiau kol kas išliko kiti, ne mažiau nerimo Lietuvos geležinkelininkams nerimo keliantys reikalavimai dėl krovinių terminalų, stočių, kuro užpylimo, skirstymo kelių ir kt. nepriklausomumo užtikrinimo. Dėl to ateityje gali kilti didelių problemų, nes užtikrinti šių padalinių nepriklausomumo vienoje įmonėje praktiškai bus neįmanoma ir tuomet Europos Komisija gali pradėti reikalauti jų atskyrimo. Daug abejonių kelia ir siūlymas sudaryti galimybę trečiųjų šalių krovinių gabenimui taikyti didesnį infrastruktūros mokestį. Nežinia, kaip praktiškai pavyktų įgyvendinti šią nuostatą, juolab, kad neabejojama, jog Komisija reikalaus mažinti mokesčius ir skirtumą dengti iš valstybės biudžeto. „Europos Parlamentas prie Geležinkelių direktyvos svarstymo grįš šių metų rudenį. Tikiuosi, kad per tą laiką bendromis jėgomis pavyks rasti įtikinamų argumentų, kurie leis direktyvoje atsirasti Lietuvai palankioms ir tolesnį jos geležinkelių sistemos funkcionavimą užtikrinančioms formuluotėms. Šiuo atveju labai reikalingos ne tik bendros europarlamentarų, bet ir Lietuvos institucijų, pirmiausia Susisiekimo ministerijos, pastangos bei tvirta principinė pozicija. Ginant savo valstybės interesus nuolaidumas nėra pateisinamas", - sakė europarlamentaras J.Imbrasas.