Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2012 07 11
Rolandas Paksas: „Be ryžtingų veiksmų nei krizė pasitrauks, nei naujų darbo vietų atsiras“

Pasaulio finansų ekspertai skambina pavojaus varpais, pranašaudami naują krizę. Didelės įtampos laikotarpį išgyvena ir Europos Sąjunga, kurios valstybių ar vyriausybių vadovai birželio pabaigoje buvo susirinkę į Europos vadovų Tarybos posėdį ir susitarė, kokių veiksmų turi imtis valstybės narės bei Europos Sąjunga, siekdamos atkurti ekonomikos augimą, investicijas ir užimtumą bei padidinti Europos konkurencingumą.

 

Europos Parlamentas savo priimtoje rezoliucijoje teigiamai įvertino Europos Vadovų Tarybos pastangas kovoti su euro zonos krize, bet paragino Komisiją nedelsiant pasiūlyti konkrečius teisės aktus šiuo klausimu. Europarlamentaras iš Lietuvos Rolandas Paksas įsitikinęs, kad būtina kuo greičiau imtis ryžtingų ir konkrečių veiksmų įtampai finansų rinkoje mažinti. „Jei ir toliau bus tik kartojama apie pasiryžimą veikti, bet tų veiksmų nebus, nei krizė pasitrauks, nei naujų darbo vietų atsiras", - sakė R.Paksas. Jūsų nuomonė apie Europos Parlamentui pateiktas svarstyti Vadovų Tarybos išvadas buvo pakankamai kritiška. Kodėl? Išvadose pateikta išties nemažai gerų idėjų ir pasiūlymų. Tačiau mane neramina tai, kad žodis vis netampa kūnu.

O šiuo atveju laikas nėra mūsų sąjungininkas. Greičiau jis - negailestingas priešininkas, kuris gali niekais paversti net ir geriausias mintis bei susitarimus. Jeigu jie nebus įgyvendinami kuo operatyviau, net ir geriausias šiandienos idėjas galėsime pasidėti į istorijos archyvą. Dėl ko, kalbant apie minėtas išvadas, Jums kyla daugiausia abejonių? Aš abejoju, ar kalbos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir dėl Taupymo pajamų mokesčio direktyvos peržiūros yra tas kelias, kuriuo einant pavyks įveikti krizę. Europos krizės įveikimo doktriną reikėtų statyti ant trijų stulpų. Pirmasis - gamybos ir jai adekvataus vartojimo skatinimas. Antrasis - taupymas ne visuomenės pajamų, bet biurokratinio valstybių aparato ir valstybių bankinio sektoriaus išlaidų sąskaita. Trečiasis - efektyvus ES lėšų panaudojimas, taip pat - ir būtiniausioms socialinėms reformoms. Tačiau labiausiai diskutuotinas, mano akimis, yra užmojis didinti valdžios ir sprendimų priėmimo centralizaciją. Valstybėms narėms iš esmės tai reiškia dalies savo nepriklausomybės atsisakymą. Jeigu tai yra vienintelis Europos kaip ekonominės ir finansinės sąjungos išlikimo kelias, tuomet apie tai reikia kalbėti bendrijos tautoms, kad jos pačios apsispręstų dėl dalies savo suverenumo perdavimo. Bet Lietuvos Seimas balsų dauguma jau pritarė Europos Sąjungos fiskalinės drausmės sutarčiai, kurioje iš esmės ir yra numatytas dalies valstybių suverenumo atsisakymas vardan finansinio stabilumo? Esu įsitikinęs, jog tai skubotas ir nenaudingas žingsnis, kuris buvo žengtas Lietuvai, kaip valstybei, netgi nekeliant jokių išlygų.

Jei negerbiame savęs, nereikia norėti, kad kiti mus gerbtų. Niekas taip ir neišgirs mūsų reikalavimų suvienodinti išmokas žemdirbiams, tinkamai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir kitų. Kam klausyti ir įsiklausyti, jei mes ir taip strimgalviais skubame vykdyti visas ES institucijų užgaidas? Juk tai - ne vienintelis atvejis, kai Lietuva puola pirmoji pasirašyti ir besąlygiškai pritarti. Kalbate apie ACTA susitarimą, kurį Lietuva paskubėjo pasirašyti, bet Europos Parlamentas atmetė? Džiaugiuosi, kad šiuo atveju sveikas protas ir pagarba žmogaus teisėms bei laisvėms nugalėjo. ACTA susitarimo svarstymo išvakarėse kreipiausi į kolegas europarlamentarus iš Lietuvos, ragindamas nepritarti šiam kelią visuotiniam žmonių sekimui, jų asmeninio gyvenimo suvaržymui atveriančiam dokumentui. Europos Parlamente jis buvo atmestas didele balsų persvara. Ko gero kitaip ir negalėjo būti, žinant, kokio didelio pasipriešinimo ACTA susitarimas sulaukė visoje bendrijoje - prieš jį nukreiptą peticiją pasirašė beveik 3 milijonai žmonių.