Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2012 07 19
Juozas Imbrasas: „Tiesioginės išmokos: iš žemdirbių lūpų – į Briuselio sąžinę“

Derybos dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams būsimuoju finansiniu laikotarpiu tampa vis atkaklesnės. Didžiausią pagreitį jos įgaus šių metų rudenį, o prieš pat vasaros atostogas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete buvo pristatyti pranešimų projektai dėl pagrindinių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos reglamentų. Su jais susipažinęs europarlamentaras JUOZAS IMBRASAS pateikė savo siūlomas reglamentų pataisas, kurios Lietuvos žemdirbiams užtikrintų palankesnes nei iki šiol ir lygiateises ūkininkavimo sąlygas.

 

„Turime atkakliai belstis į visų Briuselio institucijų duris ir Europos politikų širdis, kad būtume išgirsti ir suprasti", - sako J.Imbrasas. Anot jo, svarbiausias keliamas reikalavimas dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateityje - pasiekti, kad jau nuo 2014 m. pradžios, o ne ištęsiant per visą finansavimo laikotarpį, tiesioginės išmokos Baltijos šalių žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio. „Šiam tikslui turi būti sutelktos visų Europos Parlamente dirbančių Baltijos valstybių atstovų ir visų šių šalių politikų pastangos", - įsitikinęs J.Imbrasas. Tarp jo pateiktų pataisų - ir siūlymas nepritarti nuostatai, kad parama gali būti teikiama tik pirmą kartą ir ne ilgiau kaip 5 metus kokybės schemose dalyvaujantiems ūkininkams. Europarlamentaras siūlo sudaryti galimybę į paramą dar kartą pretenduoti ir tiems ūkininkams , kurie pasibaigus nustatytam 5 metų laikotarpiui praplėtė savo veiklos sritį ir pradėjo gaminti kitos rūšies produktus. Jis taip pat siūlo atsisakyti reglamento nuostatų, kurios, nustačius išmokų pažeidimus, užkrautų papildomą finansinę naštą nacionaliniams biudžetams, o neteisėtas išmokas iš gavėjų būtų galima susigrąžinti per vienerius metus nuo patikros ataskaitos pateikimo ir gavus patvirtinimą, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas , o ne po pirmo pažeidimo pastebėjimo, kaip kad siūloma reglamento projekte.

„Šiuos ir kitus reglamento pakeitimus pateikiau, atsižvelgdamas į Lietuvos žemdirbių ir jų organizacijų pastabas bei pasiūlymus, išsakytus įvairių susitikimų, diskusijų metu. Neabejoju, kad šie pakeitimai yra aktualūs visų Baltijos šalių ūkininkams, kurių atžvilgiu diskriminacinė tiesioginių išmokų politika toliau nebegali būti tęsiama", - kalbėjo J.Imbrasas. Anot jo, Europos Sąjungoje keliami vis didesni reikalavimai žemdirbiams ir nė vienai šaliai nedaromos jokios išlygos, tad ES senbuvių noras Baltijos šalių ūkininkams palikti keliskart mažesnes išmokas, kaip kad yra iki šiol, ne tik nesuprantamas, bet ir nepateisinamas. Stiprus žemės ūkis, orientuotas į ekologinį, aplinkai palankų ir klimatui naudingą ūkininkavimo modelį, yra būtinas Europos Sąjungos maisto pramonei bei aprūpinimui maistu. Tai yra esminius poreikius tenkinanti, strateginės svarbos sritis, tad požiūris į joje dirbančių žmonių problemas turi būti itin atsakingas ir pamatuotas. Ūkininkams keliami vis griežtesni reikalavimai, reikalaujant atsižvelgti į klimato kaitos problemas ir savo darbe taikyti aplinką tausojančius metodus bei priemones. Tad neabejotina, kad žemdirbius reikės remti, kad būtų padengtos neišvengiamai augsiančios jų sąnaudos.

 „Paramos skirstymas negali tapti valstybių supriešinimo priežastimi. Jis privalo būti kuo paprastesnis ir aiškesnis kiekvienam ūkininkaujančiam žmogui. Tuo labiau, jis negali būti toks, kad prastesnėmis sąlygomis ūkininkaujantys žemdirbiai, gaudami keliskart mažesnes išmokas, ir toliau būtų pasmerkti likti žemesniame lygyje, taip užkertant kelią sąžiningai konkurencijai ir paminant solidarumo, bendros rinkos bei subalansuotos plėtros principus", - įsitikinęs J.imbrasas.