Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2012 08 22
R.Paksas: „Ketveri metai – kaip viena diena arba kodėl pritrūko laiko šilumai atpiginti“

Pagalvojus apie būsimas šilumos kainas jau dabar pradeda krėsti šaltis. Būsto šildymas iš daugelio gyventojų vėl pareikalaus didžiausios jų pajamų dalies. Energetikų prognozės nežada nieko gero ir nieko naujo: artėjantis šildymo sezonas bus brangiausias istorijoje.

 

Nuo praėjusių metų dalinti energetikos ministro pažadai mistiniais būdais atpiginti šilumą, ko gero liko dūlėti tos pačios ministerijos stalčiuose, kaip ir daugybė racionalių specialistų siūlymų, kurie leistų realiai sumažinti šilumos kainas. Iš esmės nė vienas šių siūlymų net nepradėtas įgyvendinti. Ką ten įgyvendinti - svarstyti. Daugiabučių renovacija merdi kaip merdėjusi, nes sukurta renovavimo programa baugina gyventojus ir atgraso juos nuo noro ryžtis apšiltinti būstus. Bet ar gali būti kitaip, jei renovacijos išlaidos prilygsta naujo daugiabučio statybai ir niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra. Galimybė atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos apnarpliota tokia biurokratine raizgalyne, kad joje pats nelabasis ragus nusisuktų, o žmonės pasmerkti likti vis brangstančios centralizuotos šilumos įkaitais. Platesnio biokuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo link nepasistūmėta nė per žingsnį. O Vyriausybės vadovas, artėjant rudeniui, bejėgiškai skėsčioja rankomis, aiškindamas, kad per vieną dieną nieko nepakeis. Nejaugi ketveri metai šiame poste jam prabėgo kaip viena diena? Vyriausybė, sugebėjusi per vieną naktį pakeisti šalies mokesčių sistemą, per keturis metus neįstengė padaryti jokių pokyčių šilumos ūkyje. Be priekaištų savivaldybėms - nė vieno žingsnio į priekį. Nors būtent Vyriausybės galioje yra teisė siūlyti įstatymų pakeitimus, kuriais savivaldybės būtų įpareigotos nutraukti nuostolingas šilumos tinklų nuomos sutartis privačioms bendrovėms. Šiluma brango keturis metus iš eilės. Būdų, kaip užkirsti tam kelią, buvo pasiūlyta daugybė. Tačiau vyriausybė nematė reikalo išbandyti bent vieną iš jų. Padaryti tik kosmetiniai šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kuriuos pradėjus taikyti praktiškai, paaiškėjo, kad vartotojams naudos iš jų nedaug. Toks elgesys politikų kalbose vadinamas neveiklumu ir nekompetencija, o liaudiškai kalbant, - tingėjimu ir neišmanymu. Bet čia dar parenkant gražesnius žodžius. Artėjant naujam šildymo sezonui, kuris taps jau kitos Vyriausybės didžiausiu galvos skausmu, Energetikos ministras net nebemaitina žmonių niekuo nepagrįstais pažadais, kad dujos atpigs. Gal net jis suvokė skaudžią realybę: jos brangsta ir, panašu, brangs. O šimtai tūkstančių Lietuvos didmiesčių gyventojų ir toliau bus priversti dirbti tam, kad įstengtų susimokėti už vis brangstančią šilumą. Minimaliai padidintos minimalios algos keliasdešimt litų dujomis kūrenamos katilinės praris nė nemirktelėjusios ir reikalaus naujo grobio, kurį joms garantuos nuo dujų neatsiplėšiantis Lietuvos šilumos ūkis. Kam tai naudinga? Tiems, kas iš to uždirba. Ir uždirba daug. Tiek, kad savo būstuose galėtų susimontuoti modernias ne dujines šildymo sistemas ir manipuliuoti jų sąlygoms paklūstančiais politikais. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad be stipraus politinio užnugario brangią šilumą tiekiančių monopolininkų klestėjimo laikai seniai būtų pasibaigę. Buvo pakankamai priežasčių ir pagrindo už įvairius pažeidimus tiekiant šilumą ir išrašant sąskaitas už ją iš privačių šilumos tiekėjų atimti licenciją, tačiau tokia galimybe net nebuvo bandyta pasinaudoti. Ko gero, situacija šioje ir kitose probleminėse srityse būtų visai kitokia, jei šalies įstatymuose būtų įteisinta asmeninė politikų atsakomybė už savo veiksmus ir priimtus sprendimus. To iš būsimų Seimo narių turėtų pareikalauti rinkėjai. Tokiu metu kaip šis, jų reikalavimų yra klausomasi, tad yra vilties, kad jie gali būti ir išgirsti.