Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 08 22
R.Paksas. Dar viena neteisybė nesustabdys teisingumo pergalės

Paklauskime bet kurio teisės pirmakursio: ar teismas gali, net nesvarstęs bylos, paskelbti sprendimą ir tik po to susirinkti į posėdį ir jį įteisinti? Esu tikras, kad kiekvienas, kurio to paklaustume, nedvejodamas atsakytų: "Nesąmonė! Šitoks elgesys būtų nesuderinamas su elementariais teisinės valstybės principais."

 

Tačiau mano pilietinių teisių byloje Konstitucinis Teismas (KT) pasirinko būtent tokį kelią. Man laimėjus Strasbūre ir valdžioje įsiplieskus ginčui dėl mano teisių atstatymo tvarkos, KT savo iniciatyva išplatino pareiškimą, kad tam bus būtinos konstitucinės pataisos. Taip jis nusprendė, apeidamas įstatymų nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką, nes bet kokiam nagrinėjimui tuo metu tiesiog nebuvo jokio teisinio pagrindo (niekas nepateikė prašymo). Ir tik tuomet, kai grupė Seimo narių kreipėsi į KT, šis pagaliau įtraukė ginčo nagrinėjimą į savo darbotvarkę. Būtina ar nebūtina keisti Konstituciją, sužinosime šia savaitę.

 

Todėl norėtųsi šia proga Konstitucinio Teismo nariams viešai užduoti kelis klausimus ir taip pat viešai sulaukti atsakymų. Esu pilietis, kaip ir visi moku mokesčius, iš kurių išlaikomi ir teisėjai, tad į tokius atsakymus turiu pagrįstą teisę.

 

Klausimai būtų šie:

 

- Kieno vardu buvo paskelbtas praėjusių metų KT pareiškimas, kad būtinos konstitucinės pataisos - visų šio teismo narių ar tik dalies iš jų?

 

- Ar šis pareiškimas buvo svarstomas kolegialiai ir ar dėl jo buvo balsuojama? Jei ne, tuomet kokiu pagrindu jis buvo paskelbtas kaip viso KT pozicija?

 

- Ar KT pirmininkas ar kažkas kitas taip nepasisavino KT kompetencijos ir neperžengė savo įgaliojimų? Jei taip, tai ar šie nusižengimai įstatymams bus ištirti ir deramai įvertinti?

 

- Ar KT pareiškimai, kuriuose, apeinant teisminį procesą, formuluojamos galutinės išvados dėl dar nesvarstytų ginčų, nesikerta su Konstitucija bei galiojančiais įstatymais ir ar tai nepažeidžia teisingumo principo ir konstitucinės piliečių teisės į nešališką teismą? Ar tai nėra neteisėtas spaudimas teisėjams ir nesiskaitymas su dar viena konstitucine nuostata, įpareigojančia teisėjus klausyti tiktai įstatymo? Jei taip, tuomet kokias galite pateikti garantijas, kad tie, kas nusižengė Konstitucijai ir įstatymams, susilauks atpildo?

 

- Jeigu KT jau imasi vykdyti konstitucinį teisingumą pareiškimais, ar tai reikia suprasti taip, kad nuo šiol teisingumas Lietuvoje ir bendrosios kompetencijos teismuose jau bus įgyvendinamas ne procesinės teisės nustatyta tvarka, o uždaram ratelyje suformuluotais laisvo žanro aktais?

 

- Pagaliau, norėtųsi išgirsti atsakymą ir į dar vieną klausimą: ar apie savo išankstinį nusistatymą viešai paskelbęs KT neprivalėtų in corpore nusišalinti nuo tolimesnio šio ginčo nagrinėjimo - taip, kaip tam įpareigoja teismų nešališkumo principas? Ir ar tai, kad po tokio žingsnio šio ginčo nebeliktų kam spręsti, nebūtų mažesnė blogybė už tą, kuri bus padaryta Lietuvai, davus dar vieną tariamo teisingumo pamoką?..

 

Suprantu, kad visi šie mano klausimai taip ir gali likti retoriniai,tačiau vis tiek jaučiu pareigą juos užduoti. Vien todėl, kad šalyje, kurioje net Konstitucinis Teismas nepaiso elementarių teisinės valstybės principų, niekas negali jaustis saugus ir garantuotas dėl savo rytdienos.

 

Kuo daugiau žmonių tai įsisąmonins, tuo sunkiau bus tiems, kurie siekia esamą tvarką pateikti kaip natūralią ir neišvengiamą.

 

Natūrali tik ta tvarka, kuri remiasi teisingumo ir pagarbos žmogui principais. Visa kita - praeinantys reiškiniai. Praeinantis reiškinys - ir visi tie asmenys, kurie šiandien tveria savivalę ir vis dar įsivaizduoja, kad žmonės su tuo susitaikė. Niekas nesusitaikė: tai, kas dar vakar buvo sutinkama kaip duotybė, šiandien jau iššaukia pasipriešinimą. Tai - pats akivaizdžiausias ženklas, kad Lietuva stovi ant esminių permainų slenksčio.

www.delfi.lt