Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2012 09 14
Su elektronika į vilniečių kišenę

Graikiškas žodis elektron (liet. gintaras) naudojamas šimtams sąvokų ir pavadinimų, susiję su technine civilizacine pažanga, pradedant nuo visiems žinomos elektros ir baigiant elektroniniu parašu, elektroniniu paštu, elektronine bankininkyste ir t.t.. Mūsų lietuviško gintaras graikiškas vertinys elektron, tapo pažangos ir novatoriškumo simboliu. Kompiuteriai ir jų tarptautinis tinklas (internetas) tapo visuotiniu reiškiniu. Vilniaus miesto savivaldybėje yra net elektroninio miesto (E-miestas) departamentas. Taupomas laikas ir popierius. Gal tokiais gerais ketinimas buvo grindžiamas ir popierinio bilietėlio už važiavimą sostinės viršuoju transportu pakeitimas elektroniniu bilietu. Dar 2009 m. Vilniuje pradėtas elektroninio bilieto sistemos įgyvendinimas buvo ryžtingai forsuotas šių metų liepos mėnesį savivaldybės Tarybos sprendimu įvedant elektroninį bilietą nuo rugpjūčio 15 d. Žinant, kad elektroninio bilieto sistemai buvo skirta daugiau kaip 8 mln. iš Europos Sąjungos ir 3 milijonai litų miesto pinigų, elektroninio bilieto sistema neabejotinai turėjo veikti puikiai. Deja, rugpjūčio 15 d. tapo duobe į kurią eilinį kartą įkrito Vilniaus miesto valdančioji dauguma. Garsiai skelbta ir reklamuota elektroninio bilieto sistema, lydima aiškinimų, kad bus viskas labai paprasta, aišku ir, svarbiausia, pigiau, žlugo. Netiek svarbu, kad techniškai nebuvo pasiruošta ir elektroninė bilieto sistema neveikė, bet svarbu tai, kad bilietų kainos už važiavimą viešuoju transportu padidėjo beveik dvigubai. Pirmas Tarybos sprendimo punktas skelbiama naujos važiavimo viršuoju transportu kainas: už 30 min. - 2,5 Lt, o už 60 min. net 3,5 Lt! Tai tiek apie „pigiau" - vietoje buvusių 2 Lt iki 3,5 Lt! Antra vertus, Vilniuje visiškai buvo neįvertinta, kad naujos elektroninės sistemos įgyvendinimas - ne vienos dienos reikalas. Klaipėdos pavyzdys, įgyvendinant elektroninį bilietą, rodo, kad tam prireikė pusmečio. Klaipėdoje elektroniniai bilietai kainavo pigiau negu popieriniai talonėliai. Keleiviai buvo suinteresuoti pirkti pigesnius elektroninius bilietėlius ir per pusmetį įsisavino pačią elektroninių bilietų sistemą. Žmonės įprato prie naujovės, sistema pradėjo veikti ir save pateisino. Vilniuje nesuprantamas skubėjimas. Nurodoma diena, trūko tik minučių ir sekundžių nuo kada prasidės elektroninio bilieto vienvaldystė. Skubus darbas, kaip ir reikėjo tikėtis pasibaigė skandalu. Aplink savivaldybę piketavo nepatenkinti vilniečiai, o po savaitės, rugpjūčio 22 d., į prekyba vėl grąžinti vienkartiniai popieriniai bilietėliai. Kas iš savivaldybės - vardas pavardė - nutarė taisyti savivaldybės tarybos sprendimą. Jame buvo kategoriškai numatyta nuo rugpjūčio 15 d. popieriniais bilietėliais nebeprekiauti. Gal nuo dabar savivaldybės tarybos sprendimus ir ateityje taisys „anonimai" iš savivaldybės. Įgyvendinimo skuba - dar pusė bėdos. Blogiausia, kad elektroninė sistema, kainavusi milijonus, pabrangino važiavimą beveik 2 kartus. Skelbtas pigesnis pravažiavimas - akivaizdus blefas. Eilinį kartą žmonės pasijuto apgauti.

 

Leidus toliau prekiauti talonėliais, manau, kad rugsėjo mėnesį tie 60 tūkst. grįžusių į Vilnių studentų pirkdami bilietėlius nuvers spaudos kioskus.

 

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas garsus savo iniciatyvomis, tačiau daugelis jų dažnai yra subjektyvaus voluntaristinio pobūdžio. Tikėtis, kad per vieną dieną pavyks įgyvendinti elektroninio bilieto sistemą ir už tai jis vilniečių bus pagiriamas, daugiau negu naivu. Tie, kurie patarė merui artėjančių rinkimų akivaizdoje laimėti žmonių palankumą per elektroninį bilietą neabejotinai suklaidino merą. Sistema neįdiegta, važiavimais pabrango ne procentais, o kartais. Žmonės nepatenkinti, elektroninio bilieto sistema buksuoja.

 

Šiuo atveju Vilniaus valdantieji dar kartą pademonstravo savo neorganizuotumą, nevykusį europietiškų ir miesto biudžeto pinigų panaudojimą ir susilaukė ne pagyrų, bet gyventojų keiksnojimo. Ir nepatenkinti žmonės yra teisūs.

 

Pastaruoju metu tai jau ne pirmas eksperimentas su žmonėmis. Tai leidžiama įlipti tik per priekines duris, tai draudžiama vežti viešėjame transporte gyvūnus ir bagažą, tai vėl tie sprendimai keičiami kitais. Ką sugalvos dar naujo?

 

Žmonių nepasitenkinimas prasideda nuo nepasitenkinimo valdžia, kuris perauga į nepasitenkinimą valstybe ir nepasitenkinimą vienas kitu. O tai jau kelias į suirutę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta - „valdžia tarnauja žmonėms". Šiuo atveju šios tarnystės nėra. O gal kalti tik mero patarėjai, kurie pasinaudoję mero imlumu naujovėms, patarė elgtis kaip tik taip? Tačiau gyventojai nepatenkinti ne patarėjais, bet meru.