Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2012 09 13
Juozas Imbrasas: „Nepraskraidykime Europos pinigų“

Kai rudenį žmonės pradės kalenti dantimis iš šalčio, nesiryždami savo būstuose įjungti rekordiškai pabrangusio šildymo, kadenciją baigianti Vyriausybė, ko gero, pasiūlys jiems... paskraidyti ir pažiūrėti, kokia graži iš paukščio skrydžio senos statybos daugiabučiuose šąlanti Lietuva.

 

Ką gi daugiau ministrų kabinetas galėtų pasiūlyti, jei už renovacijai skirtus pinigus sugalvojo sraigtasparnius pirkti? Absurdui ir tyčiojimuisi iš žmonių irgi turi būti ribos, bet po tokių sprendimų peršasi mintis, kad jų nebeliko. Nuo pat būstų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžios 2005 m. Lietuvoje periodiškai pasigirsdavo politikų parypavimai, kad renovacijos procesas niekaip neįsibėgėja. Iš viso iki šių metų vidurio šalyje buvo atnaujinti vos 455 daugiabučiai. Pagal JESSICA programą, iš kurios lėšų sraigtasparnius užsimojo pirkti Vyriausybės renovuoti 5 namai.

Renovuojant namus tokiais tempais, artėjant kadencijos pabaigai, Vyriausybė nusprendė „sutaupiusi" pinigų trims sraigtasparniams. O jei valdininkai pasistengtų ir biurokratinę mašiną dar šiek tiek pareguliuotų - gal pavyktų sutaupyti ir dar porai? Paspartinti to proceso kelintus metus niekaip nepavyksta, o sulėtinti, neabejoju, būtų nesunku. Ironizuoju, žinoma, bet juoktis nelabai norisi. Nori nenori kyla klausimas; gal būstų atnaujinimas vilkintas specialiai? Juk pagrindinė gyventojus nuo renovacijos atbaidanti priežastis - painus biurokratinis mechanizmas, kurį turi įveikti kiekvienas, pasiryžęs būsto atnaujinimui, ir ne kartą keistas renovacijos finansavimo modelis. Ar ne Vyriausybės valioje ir galioje buvo šitai pakeisti ir nustatyti paprastą ir aiškią renovacijos finansavimo tvarką? Tačiau tai nebuvo padaryta. Prieš kelis dešimtmečius kilus energetinei krizei daugelis Europos valstybių ją sprendė, vykdydamos spartų namų renovavimą. Dabartinėje situacijoje Lietuvoje tai irgi turėtų būti prioritetinė sritis. Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų. Dauguma jų - apie 96 proc. - yra pastatyti iki 1993 m. 2004 m. patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų renovuoti apie 70 proc. senų daugiabučių - po 1857 namus per metus. Realiai 2011 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 85 daugiabučiai, 2010 m. - septyniais mažiau. Tokia statistika Lietuva stebina visą renovacijos procesą jau baigusią ar bebaigiančią Europą. Neįprasta situacija, kai žmonės, mokėdami grandiozines kainas už šildymą, nenori renovuoti savo būstų, gerokai nustebino ir prieš metus Lietuvoje viešėjusią Europos Sąjungos klimato komisarę Connie Hedegaard, kuri viešai prisipažino, kad jai tai sudėtinga suprasti ir pasiūlė Lietuvai peržiūrėti siūlomą daugiabučių renovavimo sistemą, remiantis kitų šalių - Vokietijos, Prancūzijos, Danijos - pavyzdžiais, kai namus savo lėšomis renovuoja specializuotos įmonės, kurios vėliau pinigus susigrąžina iš šilumos sąskaita sutaupančių gyventojų. Ko gero po dabartinių Vyriausybės užmojų vietoj renovacijos pirkti sraigtasparnius mes Europos jau niekuo nebesugebėsime nustebinti.

Akivaizdu, kad Lietuvai nepavyks įgyvendinti Europos valstybių pasirašyto susitarimo iki 2020 m. 20% sumažinti elektros energijos vartojimą Europos Sąjungoje. Tai numatyta šiemet priimtoje Energijos efektyvumo direktyvoje, kurioje nustatyta efektyvų energijos priemonių naudojimą skatinanti priemonių sistema. Pagrindinės priemonės šiam tikslui pasiekti yra Pastatų energinio naudingumo direktyva ir energijos efektyvumo direktyva. Pastaroji direktyva įpareigoja bendrijos nares iki 2014 metų renovuoti 3% visų visuomeninių pastatų, kurie didesni nei 250 m2 naudingojo grindų ploto. Šis kuklus reikalavimas, ko gero, įveikiamas ir Lietuvai, tik, žinoma, jei renovacijos lėšos bus skiriamos renovavimui, o ne skraidymui.