Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2012 09 13
Juozas Imbrasas: „Žmonės nori būti išgirsti. Ar bus?“

Klausimas, kiek visuomenės gyvenimą lemiančius sprendimus priimantiems politikams rūpi žmonių nuomonė, niekuomet nepraranda aktualumo. Netgi senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse pastaruoju metu jis kelia ne mažiau diskusijų nei nelengvu tikrosios demokratijos kūrimo keliu dar tik einančiose valstybėse, prie kurių priskirčiau ir Lietuvą.

 

Politikų ir visuomenės priešprieša ypač išryškėja rinkiminiu laikotarpiu, kai politikai visuotinai deklaruoja atstovaujantys visuomenės interesams, o visuomenė turi progą ne tik pasakyti, bet ir pademonstruoti, ką apie tokias deklaracijas galvoja. Vis didėjantis rinkėjų pasyvumas įvairiuose rinkimuose yra aiškiausias atsakymas, bylojantis apie žmonių nusivylimą vykdoma politika. Kartu tai ir labai rimtas pavojaus ženklas pačiai demokratijos esmei. Laisvi ir visuotiniai rinkimai yra demokratinio valdymo pagrindas, o rinkėjų aktyvumas juose - svarbus demokratijos kokybės rodiklis. Tačiau kone visose Europos Sąjungos valstybėse stebima ta pati tendencija: per kiekvienus rinkimus prie balsadėžių ateina vis mažiau rinkėjų. Kai kas sako, kad taip elgdamiesi žmonės nenori išreikšti savo valios. Aš pasakyčiau kitaip: jie nemato prasmės ją reikšti, nes netiki, kad bus išgirsti rinkimams pasibaigus. Kalbėjimas apie demokratiją turi būti neatsiejamas nuo realaus jos egzistavimo. Kol yra priešingai, kaltinti žmonių pilietiškumo stoka nėra sąžininga. Šių metų vasarą atlikti „Eurobarometro" tyrimai turėtų priversti itin susimąstyti Lietuvos politikus, mėgstančius spekuliuoti tautos nuomonės tema. Net 77 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos piliečių pareiškė, jog į jų nuomonę mūsų šalyje nėra atsižvelgiama.

Kad yra priešingai, galvoja tik 20 proc. lietuvių. Trečdaliui lietuvių atrodo, kad į jų nuomonę Europos Sąjungoje yra įsiklausoma labiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu visoje bendrijoje net 58 proc. galvoja, kad jų šalyje į jų nuomonę yra atsižvelgiama, ir tik 40 proc. mano, kad neatsižvelgiama. Tai - statistika, aiškiai įrodanti, kad žmonės mūsų valstybėje nesijaučia išgirsti. Galbūt tai viena priežasčių, kodėl Lietuva tebėra viena iš labiausiai Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre besiskundžiančių valstybių - kasmet šį teismą pasiekia daugiau kaip 200 skundų prieš Lietuvą. Skundžiasi žmonės, praradę viltį savo teises ir laisves apginti Lietuvoje. Ir prielaidų optimizmui šioje srityje didėti kol kas nematyti: kai kurie Strasbūro teismo priimti sprendimai Lietuvoje interpretuojami savitoje dvasioje, paminant netgi vieną pagrindinių žmogaus teisių - rinkti ir būti išrinktam. Tokie dalykai neskatina nei žmonių pasitikėjimo savo valstybe, nei jų noro dalyvauti tos valstybės valdyme, išreiškiant savo valią rinkimuose. Šių metų kovą Europos Komisija Parlamentui ir tarybai pateikdama ataskaitą apie direktyvos, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, taikymą, konstatavo, kad daugelyje valstybių narių per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis kaip 50 proc. panaši tendencija daugelyje valstybių narių pastebėta ir per neseniai vykusius vietos rinkimus. Komisija pabrėžė, jog labai svarbu sustabdyti šią tendenciją, kad ryšys tarp rinkėjų ir išrinktų atstovų būtų sustiprintas ir užtikrintas pastarųjų priimamų sprendimų teisėtumas. Europos Komisija siūlo kitus 2013 metus paskelbti Europos piliečių metais. Tikimasi, kad tai bus papildoma proga paskatinti žmones dalyvauti rinkimuose ir politiniame gyvenime. Tačiau esu įsitikinęs, jog ne mažiau svarbia paskata taptų tokių vertybių kaip laisvė ir demokratija realus įtvirtinimas kasdieniame gyvenime. Juolab, kad atsakydami į jau minėto „Eurobarometro" tyrimo klausimus, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos žmonių atsakė, kad laisvės ir demokratijos vertybės yra svarbiausias Europos tapatybės sudedamasis elementas.