Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Liepos 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 272829303112 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
 31123456 
Naujienos
 
2012 09 28
Seimo narys Almantas Petkus: Permainų šilumos ūkio sektoriuje dar reikės palaukti

Rugsėjo 10 d. į paskutinę šios Seimo kadencijos rudens sesiją susirinkę parlamentarai numato svarstyti 150 įstatymo projektų. Tarp Vyriausybės pateiktų teisės aktų projektų žadėto Šilumos ūkio įstatymo projekto nėra. Akivaizdu, kad artėjantis šildymo sezonas permainų vėjų neatneš, o gyventojams ir toliau lieka galvoti, kaip reikės apmokėti milžiniškas šildymo sąskaitas.

 

Apie šiandieninę situaciją šilumos ūkio sektoriuje kalbamės su Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" ir Aplinkos apsaugos komiteto nariu Almantu Petkumi.

 

- Kaip pakomentuotumėte šiuo metu vykdomą šilumos ūkio politiką Lietuvoje?

 

- Paskutinius ketverius metus šilumos ūkio politika išgyveno visišką chaosą. Dėl Vyriausybės neryžtingumo imtis permainų šioje srityje šiandien turime tai, ką turime - beveik dvigubai išaugusias šildymo kainas, jokio progreso alternatyvių šildymo energijos šaltinių diegime, sustojusi daugiabučių namų modernizacijos programa. Nepertvarkius šilumos ūkio sektoriaus iš pagrindų, apie jokias šviesas perspektyvas negali būti nė kalbos.

 

- Tai kokie tie siūlymai? Daugelis kalba apie permainų būtinumą, bet rezultatų nėra.

 

- Jau šios Seimo kadencijos pradžioje kartu su frakcijos seniūnu Valentinu Mazuroniu Seimui teikėme Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūlėme iš esmės keisti bazinės šilumos kainos skaičiavimo metodiką, užkirsti kelią monopolijoms valdyti šilumos ūkį, gyventojams perduoti šilumos punktų įrenginius valdyti bendrosios nuosavybės teise, uždrausti šilumos tiekėjui prižiūrėti ir administruoti šilumos punktus.

 

- Bet įstatymo projektas iki šiol nepriimtas, su kokiomis kliūtimis susidūrėte?

 

- Įstatymo projektą tobulinome šešis kartus, kol galiausiai Vyriausybė savo išvadoje pritarė mūsų klausimų aktualumui. Vis dėlto teisinio reguliavimo priemonės jai pasirodė netinkamos ir ji pateikė siūlymą Seimui nesvarstyti įstatymo projekto iki 2011 metų rudens sesijos, kol pati pateiks Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Atėjo kitas ruduo, o Vyriausybė nieko taip ir nepasiūlė, negana to, atmetė ir mūsų projektą.

 

- Padėtis be išeities?

 

- Išeitis visada yra, tik šiuo atveju reikia ieškoti kitų kelių. Vyriausybės keičiasi, tikiu, kad po artėjančių rinkimų taip ir įvyks, gal tuomet galėsime pakalbėti ir apie rezultatus. Dabar svarbiausia sumažinti suvartojamos šilumos kaštus, o tai padaryti galima tik įgyvendinus daugiabučių namų modernizacijos programą. Reikia kaip galima maksimaliau išnaudoti Europos Sąjungos skirtas lėšas, pasinaudoti valstybės teikiama parama.

 

- Kokios ateities perspektyvos laukia šilumos ūkio sektoriaus ir daugiabučių namų modernizacijos programos?

 

- Reikia stengtis pasiekti, kad šilumos energija nebūtų gaminama vien tik iš iškastinio kuro, reikėtų orientuotis bent 60 procentų šilumos energijos gaminti iš biokuro. Aišku, nesu optimistas ir žinau, kad didiesiems miestams kaip Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai pasiekti tokią kartelę pakankamai sunku, bet vis dėlto 50 procentų tikrai įmanoma. Gerų pavyzdžių jau turime mažesnėse savivaldybėse, kurios beveik 100 procentu naudoja biokurą, tai Utena, Kelmė, Radviliškis. Kalbant apie daugiabučių modernizavimą, būtina šią programą nedelsiant pajudinti iš mirties taško. Pagrindinė šios programos sąstingio priežastis išlieka gyventojų baimė skolintis. Seimui pateikiau įstatymo projektą, kuriame siūlau, kad renovacijos išlaidas valstybė turėtų finansuotivisušimtuprocentu, tuo tarpu gyventojai, įgyvendinus modernizaciją, grąžinti valstybei investuotas lėšas pradėtų tuomet, kai realiai sutaupytų iš suvartojamos šilumos energijos. Dabartinės Vyriausybės užsibrėžtas tikslas per metus renovuoti po 2000 daugiabučių namų per metus gali būti įgyvendintas tik jeigu valstybės investuos savo lėšas į šią programą, o ne užkraus skolinimosi naštą gyventojams.