Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2013 01 06
R. Paksas. „Europos darbotvarkėje pagrindiniais turi tapti Lietuvos interesų klausimai“

Europos Sąjungos valstybes, tarsi nuolat negaluojantį ligonį, praėjusiais metais krėtė ir politinės, ir ekonominės karštinės. Labai sunkai valstybėms narėms sekėsi susitarti dėl esminių bendrijos pertvarkos dalykų, jos kitų metų biudžeto, o dėl daugiamečio 2014-2020metų finansavimo susitarimai kol kas nepasiekti.

 

Vadovų Taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas - tai pagrindinės institucijos, nuo kurių sprendimų priklauso ne tik fiskalinė valstybių narių politika, bet ir ekonominiai dalykai. Apie tai, kokie svarbiausi sprendimai, dėl kurių pernai kryžiuotos ietys Europos Parlamente, pokalbis su frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos vadovu, frakcijos vicepirmininki, europarlamentaru Rolandu PAKSU. Prabėgę metai Europai buvo nelengvi. Ilgai tartasi dėl naujos fiskalinės ES sutarties pagrindų ir pačios sutarties. Daug diskutuota, bet kol kas taip ir nesusitarta dėl naujo finansinės paramos laikotarpio biudžeto. Iš Europos valstybių nesitraukia ir nuolatinis ekonominės krizės palydovas - itin didelis nedarbas. Pasigirsta vis daugiau kalbų apie tai, kad Europos valstybės bus priverstos rinktis tarp federalizmo ir didesnės centralizacijos bei laisvo tautų apsisprendimo galbūt netgi palikti šią sąjungą. Kaip šiame kontekste galėtumėte įvertinti frakcijos, kurioje dirbate kartu su europarlamentaru Juozu Imbrasu veiklą? Mūsų frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa" prioritetu bendrijoje laiko valstybių narių savarankiškumą. Būtent šiuo svarbiausiu principu vadovaujasi frakcijos nariai, siūlydami įvairius sprendimus arba pritardami ar nepritardami siūlomiems. Frakcijos nuostata šiuo klausimu yra labai aiški: stiprios, savarankiškos nacionalinės valstybės yra stiprios Europos Sąjungos pagrindas.

Tad natūralu, kad ir mes, kaip Lietuvos delegacijos nariai, pasisakėme prieš kai kuriuos dalykus, kurie nepriimtini laisvę ir demokratiją išpažįstančioms bendruomenėms. Galiu priminti, kad nemažomis mūsų frakcijos pastangomis buvo pasiekta, jog parlamente nepritarta vadinamam ACTA susitarimui. Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu iš tiesų galėjo būti pirmas žingsnis į totalų visuomenės sekimą ir interneto kontrolę. Neginčytina, kad būtina kovoti su piratavimu ir ginti autorių teises, tačiau šis siekis negali būti svarbiau nei žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kurios yra Europos bendruomenių ir demokratijos pamatas. Tačiau prisidengiant svarbiu reikalu, buvo siekiama ir visiškai kitokių, demokratijai tolimų tikslų. Norėčiau pabrėžti, kad tenka susidurti ne tik su didžiuliais iššūkiais Europos politikoje, bet ir energetikos dalykuose. Juos įveikti bus vis sunkiau, kadangi valstybės narės bent jau kol kas linkusios bet kuria kaina spręsti konkrečias savo, o ne globalias visos Europos problemas. Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa", žvelgdama į šiuos dalykus, surengė ne vieną plenarinį posėdį įvairiose Europos valstybėse, kuriuose nagrinėti būtent energetikos ateities klausimai. Vienas tokių posėdžių praėjusios vasaros pradžioje buvo surengtas ir Vilniuje. Diskusija dėl energetikos sektoriaus vystymo ir atominio saugumo Europoje tikrai buvo įdomi ir naudinga parlamentarams. Joje pranešimus skaitė ES gerai žinomi energetikos ekspertai bei šios srities specialistai, parlamentarai galėjo susidaryti išsamų vaizdą apie minėtas problemas, gavo pakankamai informacijos, kuri būtina priimant konkrečius sprendimus dėl energetinių dalykų Europos mastu. Kartais gali atrodyti, kad kai kuriais atvejais ES institucijos linkusios peržiūrėti savo įsipareigojimus bendrijos narėms. Pavyzdžiui, pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad Lietuvai pačiai vienai gali tekti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nedaug pasistūmėta ir derantis dėl vienodų tiesioginių išmokų žemdirbiams. Gal kai kuriais klausimais reikia tvirtesnio Lietuvos balso? Tarptautinė politika yra susitarimų menas ir menas gebėti derinti skirtingų valstybių interesus. Niekam ta Lietuva užsienyje nerūpės, jeigu ji pirmiausiai nerūpės mūsų politikams. Devyneri buvimo bendrijoje metai yra pakankamas laikas įsitikinti, kad ES veikia ir kitas, viešai nedemonstruojamas, bet egzistuojantis didžiųjų interesas stiprinti savo politinę ir ekonominę galią mažųjų valstybių sąskaita. Turime atsilaikyti prieš tokias užmačias, nuolat ieškoti sąjungininkų ir burtis į mažų valstybių bendrų interesų grupes, savo interesą priešpastatydami sunkiasvorėms valstybėms. Argi atominis saugumas regione yra tik vienos Lietuvos ar Latvijos reikalas? Galų gale, ar nebūtų teisinga, kad ir naujos atominės elektrinės statybos našta gultų ant Europos Sąjungos pečių? Nes tai yra konkretus ir labai reikšmingas žingsnis stiprinant viso regiono energetinę nepriklausomybę. Toks sprendimas būtų ir savotiškas bendrijos moralinis atsakas bei geros valios gestas atsiliepiant į Lietuvos išgirstą ir įvykdytą pageidavimą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Aš puikiai suprantu, kad vis daugiau globalumo įgaunančiame pasaulyje valstybėms vis sunkiau išlaikyti savo savarankiškumą. Tačiau turime aiškiai pasakyti: vardan valstybės ir jos piliečių nepriklausomybės nesileisime į jokius kompromisus. Privalome padaryti viską, gindami Lietuvos interesus. Esu tikras, kad ateinančiais metais ES bus gerokai daugiau sprendimų, stiprinančių federalizmą.

Tad labai svarbu, kad turėtume pakankamai drąsos pasipriešinti net ir mažiausioms valstybingumo apribojimo apraiškoms. Kitas dalykas - kai kurie sprendimai ES lygmeniu ir jų įgyvendinimas bendrijos narėms, tarp jų ir Lietuvai, gali būti pakankamai rimtas iššūkis šalies ekonomikai. Čia aš kalbu apie vieningą akcizų politiką, prie kurios palengva artėjama, klimato kaitos programų reikalavimų įgyvendinimą. Europoje dažnai kalbama apie globalius dalykus, spekuliuojama žmonijos išlikimo temomis, tačiau pamirštamas konkretus žmogus, visai nebegalvojama, kad jam reikia elementariai išgyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, kuris, deja, daugelyje ES valstybių nėra toks jau didelis. Europos Sąjungos kaip valstybių bendrijos iš tiesų laukia nelengvi išbandymai. Pakankamai sunku bus ir Lietuvai. Ypač nuo antrojo metų pusmečio, kai teks pirmininkauti Europos Tarybai.

Nuo to, kokį toną užduosime, kokią valstybės poziciją pasirinksime dėl vieno ar kito siūlomo sprendimo, priklausys ir valstybės piliečių gyvenimo kokybė. Nepaisant to, kad Lietuvai per pirmininkavimą teks stengtis, kad visos 27 šalys susitartų dėl daugiau kaip aštuonių dešimčių Europos Komisijos siūlymų, kurie vėliau virs ES teisės aktais, privalome pirmininkavimo metu pasiekti, kad būtų rasti sprendimai ir dėl mums svarbiausių bei aktualiausių klausimų: senosios atominės elektrinės uždarymo tinkamo finansavimo bei naujos statybos, tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo.