Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2013 01 14
Juozas Imbrasas: „Bendromis pastangomis pasiekiamas geresnis rezultatas“

Kiekvienų metų pradžia tampa atskaitos tašku, savotiškai įpareigojančiu įvertinti nuveiktus darbus ir numatyti naujus veiksmus ateičiai. „Kuriant naujus planus svarbiausia nepamiršti jau pradėtų darbų ir sėkmingai juos užbaigti, nes niekas taip nesumenkina žmogaus pastangų, kaip nepasiektas rezultatas", - įsitikinęs Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas. Jis neabejoja, kad šiais metais Europos Parlamente vyks dar įnirtingesnė kova dėl ilgalaikės finansinės perspektyvos lėšų paskirstymo, kuris aštrius debatus jau kėlė ir visus paėjusius metus.

 

Kaip manote, kokių laimėjimų Lietuva gali pasiekti galutiniame derybų dėl naujo ilgalaikio 2014-2020 finansinio laikotarpio paramos etape? Man regis, mūšyje dėl pinigų absoliučių laimėtojų nebūna - visi lieka kažkiek nepatenkinti, nes pinigų visiems norisi kuo daugiau, o ypač pastaruoju metu, kai, atrodo, visoje bendrijoje nebeliko srities, kur jų netrūktų. Lietuva geriausiu atveju gali tikėtis šiek tiek daugiau nei jai buvo pasiūlyta pradiniame biudžeto variante. Jei po bendrų politikų ir pačių žemdirbių pastangų ūkininkams bus skiriamos didesnės išmokos ir skirta daugiau lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui , tai jau bus galima vadinti šiokiu tokiu laimėjimu. Po paskutinių susitarimų yra vilties, kad taip ir turėtų būti. Bet derybos dar nesibaigė ir svarstyklės gali pakrypti tiek vieną, tiek į kitą pusę.

Taip kad turime apsišarvuoti ir kantrybe, ir atkaklumu, ir išmintimi bei suvienyti pastangas, kad po 2014 metų nebereiktų ieškoti kaltų. Juolab, kad būsimoji parama bus mažesnė už besibaigiančio finansinio laikotarpio, todėl labai svarbu, kad gautos lėšos būtų panaudotos racionaliai ir tikslingai, siekiant sukurti realią pridėtinę vertę, o ne tik įsisavinti pinigus. Mano įsitikinimu, prioritetine šių lėšų panaudojimo sritimi turėtų tapti darbo vietų kūrimas. Ir tai aktualu ne tik Lietuvai - visoms bendrijoms valstybėms. Naujausi „Eurostat" duomenys rodo, kad nedarbas euro zonoje pasiekė naujas aukštumas - 11, 8 proc. Tokia situacija verčia jau ne susimąstyti, o veikti. Kuo išskirtiniai, Jūsų manymu, Europos Parlamentui buvo praėjusieji metai? Kaip ir visai Europos Sąjungai tai buvo sunkūs metai. Parlamento darbotvarkę stipriai įtakojo euro zonos krizė. Buvo ieškoma griežtų sprendimų, bet, mano manymu, ne visada eita teisingu keliu. Ko gero taip nutiko ir todėl, kad ne vienodai krizės paliestos šalys mato ir ne vienodus jos sprendimo būdus ir solidarumo principas šioje vietoje yra labiau siekiamybė nei realybė. Be jau minėtų derybų dėl ilgalaikio biudžeto labai daug dėmesio praėjusiais metais sulaukė energetikos klausimai - juos svarstėme ir frakcijos Laisvės ir demokratijos Europa, kuriai priklausau, išvažiuojamosiose sesijose, kurios pernai vyko ir Vilniuje, ir Lenkijos mieste Katovicuose. Piliečių teisės ir demokratiniai procesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų, taip pat neliko nuošalyje - man pačiam kartu su Europos Parlamento narių delegacija teko stebėti parlamento rinkimus Gruzijoje, kurie buvo įvertinti kaip sėkmingai išlaikytas šios šalies demokratijos egzaminas.