Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 01 15
Juozas Imbrasas: „Nutrūktgalviškumą keliuose turi pakeisti apdairumas ir atsakomybė“

Statistiniai rodikliai apie situaciją Lietuvos keliuose vėl pradeda kelti didesnį nerimą: nuo 2005 metų mažėjęs autoavarijose žuvusių asmenų skaičius vėl auga. Panaši tendencija pastebima ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

 

Europos Komisija yra patvirtinusi Kelių eismo saugos programą, kuria siekiama iki 2020 metų žūčių Europos keliuose skaičių sumažinti perpus. Esu įsitikinęs, kad tokį pat, nors ir nelengvai pasiekiamą tikslą, sau turi kelti ir Lietuva. Europos Sąjungos valstybių keliuose kasmet žūna apie 35-36 tūkstančius žmonių. Tiek gyventojų šiuo metu yra Mažeikiuose. Įsivaizduokime, kad tokio dydžio miesto kasmet nelieka. Tiesa, žuvusieji Lietuvoje Europos bendrijos mastu tesudaro mažiau negu 1 procentą, tačiau nedidelei mūsų valstybei 300 žuvusių žmonių per metus yra daug. Vienai žūčiai Europos keliuose tenka apytikriai 4 suluošinimo visam gyvenimui atvejai, tokie kaip galvos ar stuburo smegenų pažeidimai, 10 sunkių ir 40 lengvų sužeidimų. Kasmet visuomenei tai atsieina apie 130 milijardų eurų. ES statistika naudoja dar vieną rodiklį - žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų. Lietuvoje jis vienas didžiausių tarp visų 27 ES valstybių. Mažiausias skaičius - 32 žuvusieji - yra Jungtinėje Karalystėje, 33 - Švedijoje ir Olandijoje. Paskutinį šalių ketvertuką pradeda Lietuva - 93, Rumunija - 94, Graikija - 97 ir Lenkija - 107 žuvusieji vienam milijonui gyventojų. Jeigu kai kuriose ES valstybėse autoįvykiuose žūva tris kartus mažiau žmonių, argi to negalime pasiekti ir mes? Daugiau kaip trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje - užvažiavimas ant pėsčiųjų. Daugiausiai tokių autoavarijų įvyksta tamsiu paros metu. Tai vienas dažniausių autoįvykių, todėl jų prevencijai, manau, privalome skirti patį didžiausią dėmesį. Būtina tinkamai apšviesti visas pėsčiųjų perėjas, įkalti į galvas pėstiesiems, kad tamsiu paros metu užmiestyje jie privalo nešiotis šviesą atspindinčius atšvaitus, įrengti įvairias greitį gyvenvietėse mažinančias technines priemones. Ir Lietuvos, ir ES institucijos skiria daug dėmesio eismo saugumui užtikrinti.

Tam iš tiesų reikia ir nemažai lėšų, tačiau kai kuriuos dalykus galime ir privalome padaryti vedini geros valios. Trys pagrindinės nelaimių keliuose priežastys - per didelis greitis, vairavimas išgėrus ir nesinaudojimas saugos diržais. Jeigu mūsų vairuotojams bauda už neužsegtus saugos diržus ir viršytą greitį atrodo per maža ir jie ignoruoja šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus - padidinkime tas baudas. Statistika sako, kad maždaug kas penktą eismo įvykį sukelia jauni, vairavimo patirties neturintys vairuotojai. Iš tiesų tenka pastebėti, kad Lietuvos miestų gatvėse labai daug pakankamai jaunų vairuotojų, kurių prastas automobilio valdymas sukelia pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams. Čia reikėtų mesti didelį akmenį į vairuotojų rengimo mokyklų daržą. Nesakau, kad visose, bet yra tokių, kuriose siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis uždirbti kuo daugiau pelno, visai negalvojant apie gerą būsimų vairuotojų parengimą. Teisė vairuoti automobilį turi būti suteikta tik tada, kai vairuotojo įgūdžiai yra pakankami, o ne minimalūs.

Aukšti reikalavimai turi būti keliami ne tik vairuoti besimokantiems mokiniams, bet ir instruktoriams. Daugelyje ES šalių iš būsimų vairuotojų egzaminų metu reikalaujama gerokai didesnių įgūdžių, ten juos išlaikyti nėra taip paprasta. Dar viena niekaip neišnaikinama bėda - vairavimas išgėrus. Jo išgyvendinti nepadeda nei pakankamai didelės baudos, nei grėsmė prarasti vairuotojo pažymėjimą. Todėl manau, kad Lietuvoje jau laikas kaip apie galimą prevencijos priemonę pradėti svarstyti apie kol kas ir Europoje naują dalyką - įpareigoti vairuotojus, nubaustus už alkoholio vartojimą, automobiliuose įrengti privalomus variklio užvedimą blokuojančius alkoholio matuoklius. Tokie įtaisai turėtų būti įrengti ir visose keleivius vežančiose viešojo transporto priemonėse. Neabejoju, kad minantis papildomų priemonių situacija keliuose gali pagerėti.

Tam reikia įpratinti pačią visuomenę labiau rūpintis eismo saugumu, jo problematikai daugiau dėmesio skirti savivaldybėse, ugdymo ir mokymo įstaigose, organizuoti visuomenės švietimo kampanijas. Neturėtume pamiršti ir techninių, eismo saugumą, didinančių priemonių, tokių, kaip greičio ribotuvų įrengimo mažuose komerciniuose automobiliuose, pažeidėjus fiksuojančių radarų tinklo plėtros. Tačiau svarbiausia: privalome pakeisti eismo dalyvių nuostatas, kad „kietesnis" tas, kuris lenkia per ištisinę eismo juostą, o mieste 50 kilometrų per valandą greičiu vairuojantis žmogus yra „lūzeris", kuris kitiems tik trukdo. Bravūrą, nepagarbą vienas kitam, neprotingą greitį keliuose turi pakeisti apdairumas ir atsakomybė. Ir tokiems pasikeitimams tikrai nereikia didelių pinigų.