Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 01 31
Juozas Imbrasas: „Naujos ES paskolų garantijos - galimybės tobulėjimui ar protų nutekėjimui?“

Kitų metų pradžioje Europos Sąjungoje startuos nauja Europos Komisijos pasiūlyta švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems". Joje numatyta gerokai daugiau lėšų nei iki šiol skirti žinių didinimui ir įgūdžių ugdymui. Naujoji programa sujungs septynias dabartines programas, tokias kaip „Erasmus", „Leonardo da Vinči", „Comenius" ir kitas, išlaikydama pagrindinius jų principus ir kartu gerokai praplėsdama veiklos ribas.

 

Viena iš esminių naujojoje programoje numatytų naujovių - ES paskolų garantijų priemonė, skirta nuolatinėms vienų (numatoma skirti daugiausia 12 tūkst. eurų) ar dvejų (numatoma skirti daugiausia 18 tūkst. eurų) metų tarpvalstybinėms magistro studijoms finansuoti. Studentams paskolas teiktų privatūs tarpininkai, o laiduotojo vaidmenį šiuo atveju atliktų ES. Programos autorių teigimu, paskolų garantijų sistema yra skirta padėti finansuoti magistrantų studijas užsienyje ir padėti jiems įgyti įgūdžių, būtinų daug žinių reikalaujančioms darbo vietoms. Tačiau šiuos iš pirmo žvilgsnio palankius, besimokančiųjų asmenų mobilumą ir jų tobulėjimo galimybes užtikrinančius siūlymus įvairios studentų organizacijos vertina nevienareikšmiai. „Susitikimuose bendraujant su studentais tenka išgirsti jų susirūpinimą dėl to, kad siūloma priemonė gali duoti atvirkštinį, anaiptol ne tokį patrauklų kaip tikimasi, rezultatą", - sakė Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas. Anot jo, studentai reiškia nuogąstavimus dėl to, kad ši paskolų schema nebus patraukli studentams iš žemesnių ekonominių sluoksnių, o labiau pasitarnaus kaip papildoma pagalba tiems, kurie ir taip jau turi galimybę būti mobilūs. Gali būti, kad ši priemonė dar labiau paskatins protų nutekėjimą. Pavyzdžiui, studentas iš Lietuvos, pasiėmęs 12 ar 18 tūkstančių eurų paskolą studijoms vienoje iš ekonomiškai stipresnių ES valstybių ir baigęs studijas, tikėtina, neplanuos grįžti į Lietuvą, jeigu ekonominė situacija padėtis ten nebus palanki grąžinti paskolą. Todėl studentas bus priverstas rinktis tą šalį, kurioje matys geresnes perspektyvas, o ne tą, kurioje galbūt jo įgytos žinios būtų labiau reikalingos. Reikia įvertinti ir tai, jog šiuo metu visoje bendrijoje egzistuoja didžiulė jaunimo nedarbo problema. Todėl apimti desperatiškų nuotaikų ir tikėdamiesi, kad galbūt pabaigę magistro studijas gaus geresnį darbą, studentai griebsis šitos galimybės net nepagalvoję apie tai, kad pasiimtą paskolą reikės grąžinti, ir tai tik dar labiau padidins jaunų žmonių įsiskolinimą. „Tokie studentų nuogąstavimai paskatino mane kreiptis į Europos Komisiją ir išsiaiškinti jos poziciją dėl to, kad numatoma paskolų schema gali paskatinti protų nutekėjimą, kadangi studentams iš vargingesnių ES valstybių nebus naudinga grįžti į gimtinę, nes joje įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus bus daug sunkiau arba tiesiog neįmanoma?" - sakė J.Imbrasas. Komisijos jis taip pat klausė, ar prieš pasiūlant šią schemą buvo konsultuojamasi su studentais, kuriuos tiesiogiai gali paliesti ši paskolų priemonė ir ar nereikėtų teikiamų paskolų dydį diferencijuoti pagal atitinkamos ES valstybės narės, kurioje studentas sieks magistro studijų, pragyvenimo lygį. Europos Komisijos komisarė kultūros klausimams Androulla Vassiliou atsiųstame atsakyme pritarė J.Imbraso nuomonei, kad dėl paskolos dydžio turi susitarti studentas ir finansinis tarpininkas, atsižvelgdami į studento poreikius per studijų laikotarpį kitoje šalyje ir garantuojamos paskolos dydžio ribas. Ji taip pat patikino, kad rengiant pasiūlymą buvo nuolat tariamasi su suinteresuotųjų asmenų grupėmis. Atliekant ES paskolų garantijos priemonės įgyvendinamumo tyrimą, studentai ir jiems atstovaujančios organizacijos dalyvavo tarptautinėje politikos formavimo konferencijoje, Europos ir nacionalinio lygmens renginiuose, seminaruose ir pokalbiuose. „2011 m. atliekant „Eurobarometro" apklausą, 57 000 jaunuolių buvo teirautasi apie studijas užsienyje ir kas joms trukdo. Nustatyta, kad viena iš didžiausių kliūčių kitur studijuoti pageidaujančiam jaunimui yra sunkumai gauti lėšų", - teigiama eurokomisarės atsakyme. Jame akcentuojama, kad Komisija siūlo studentų paskolų garantijų sistemą įgyvendinti taip, kad ja galėtų naudotis studentai, kilę iš sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių šeimų. Panaikinus įprastus reikalavimus skolą garantuoti užstatu arba tėvų garantijomis tokiems studentams bus daug lengviau gauti finansavimą, kuris dabar jiems neprieinamas. „Tik vienoje Europos aukštojo mokslo erdvės šalyje (Norvegijoje) šiuo metu vyrauja atvykstančių ir išvykstančių studentų srautų pusiausvyra. Europos studentų paskolų garantijų priemonė yra skirta tokiai studentų grupei, kuri sudarys mažiau nei 0,25 % visų programoje „Erasmus visiems" dalyvaujančių šalių studentų, todėl, nors ji labai pakeis šia priemone besinaudosiančių studentų galimybes, bendri studentų srautai dėl to nepasikeis", - teigiama atsakyme. Europarlamentaras Juozas Imbrasas neabejoja, kad sudaryti sąlygas žinių tobulinimui, siekiant užsitikrinti darbo vietą įnoringoje darbo rinkoje, yra būtina ir kiekviena iniciatyva, atverianti tam galimybes, yra sveikintina. „Tačiau turi būti sukurtas ir labai atsakingas tokių galimybių panaudojimo mechanizmas, kad tobulėjimui ir pažangai skirtos lėšos netaptų prielaida tik laiko praleidimui svečioje šalyje, iš kurios paskui nesinorėtų grįžti į tą, iš kurios buvo gauta paskola ir kuriai svetur įgytos žinios galbūt yra labiausiai reikalingos", - sakė J.Imbrasas.