Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2013 02 01
R.Paksas. Europos kryžkelėje – pasirinkimas tarp federalizmo ir valstybių savarankiškumo

Vieningos Europos idėja, daugiau kaip prieš pusšimtį metų sujungusi į bendriją lygiateises valstybes, šiandien aktuali kaip niekad. Negalime apsimesti šito nematantys. Antraip galime sulaukti tokio laiko, kai mus suvienijusios ambicijos būti stipria, nepriklausoma ir išskirtine bendrija mus išskirs dėl pavienių norų būti stipresniais už kitus, kurie būtų labiau priklausomi nuo tų stipriųjų valios, norų bei sprendimų.

 

Manau, kad būtent apie tai kalba ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Jis nesako, kad Anglija ketina palikti Europos Sąjungą. Jis nori pasakyti: padarykime viską, kad ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir bet kuriai valstybei nesinorėtų ir nereikėtų palikti tos mūsų pačių sukurtos bendrijos.

 

Ji iš tiesų turi tapti kitokia. Nebegalime kurti lygių ir lygesnių valstybių Europos. Nesvarbu, kaip ją bevadintume - dviejų greičių ar dviejų diktato valstybių. Atrodo, kad, prisimenant taip pat dar vieną britą, rašytoją Džordžą Orvelą, kasdien bus vis sunkiau gyventi tokioje bendrijoje, kurioje yra lygūs ir lygesni. Tolesnis gyvenimas čia ir tokiomis daugeliui valstybių primetamomis nevienodomis žaidimo taisyklėmis - pats tiesiausias kelias į ES iškrikimą.

 

Krečiami ekonominių bei politinių karštinių, lydimi nuolatinio jų palydovo nedarbo, kuo greičiau privalome susitarti dėl svarbiausio dalyko - kaip ir kuriuo keliu turi pasukti Europa. Šiandien ji stovi kryžkelėje tarp federalizmo ir valstybių savarankiškumo.

 

Šiemet ES institucijoms įteikta Nobelio taikos premija nėra ir nebus tas kelrodis. Ypač tuo metu, kai priimdami esminius, ateitį lemiančius sprendimus, jos lyderiai net neklausia piliečių nuomonės. Ir šūkis „Daugiau Europos" jau nieko gero nebereiškia tų valstybių piliečiams. Nebent tik tai, kad skurdesnėms ir mažiau įtakingoms valstybėms gali tekti gelbėti turtingesnėmis buvusių senbuvių bankus. Būtinas naujas, atliepiantis šio laiko dvasią ir būtinybę. Juo, manau, galėtų tapti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikais gimęs šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė".

 

Tik laisvos, lygios, stiprios ir savarankiškos nacionalinės valstybės yra stiprios Europos Sąjungos pagrindas. Būkite tikri: kuo garsiau bus kalbama apie federalizmą ir didesnę centralizaciją, tuo labiau stiprės visuomenės nuotaikos dėl laisvo tautų apsisprendimo palikti šią sąjungą.

 

ES institucijose dažnai ir daug kalbama apie globalius dalykus, gal net šiek tiek spekuliuojama žmonijos išlikimo temomis. Tačiau per mažai kalbama apie paprastą, konkretų žmogų ir kasdienes jos problemas.

 

Taip jau susiklostė, kad Europos Sąjungos Tarybai šiais metais pirmininkaus dvi nedidelės bendrijos šalys, ir teritorijos dydžiu, ir gyventojų skaičiumi panašios Airija ir Lietuva.

 

Airijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai šį pusmetį šiai valstybei - ne naujiena. Tačiau septintą kartą pirmininkausianti šalis šiandien turbūt pirmąkart tai darys esant labai sudėtingai politinei ir ekonominei situacijai pačioje bendrijoje.

 

Tačiau abi šalys minėtą pirmininkavimą gali panaudoti būtent platesnei diskusijai, kokią Europos Sąjungą norėtų matyti bendrijos valstybių piliečiai: nacionalinių valstybių federaciją, savotiškas Jungtines Europos Valstijas ar lygiateisių valstybių bendriją?

 

Laukia itin sunkus ir nedėkingas darbas: pasiekti susitarimą dėl ilgalaikio 2014-2020 metų bendrijos biudžeto, priimtino visoms bendrijos narėms. Turbūt tai svarbiausias šio pirmininkavimo tikslas ir aš linkiu visokeriopos sėkmės jo siekiant. Džiaugiuosi, kad kalbant dėl Sanglaudos fondo ir žemės ūkio politikos ir Airijos, ir Lietuvos interesai turi labai daug sąlyčio taškų.

 

Ypač remiu Airijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetą - į žmonių gerovę orientuotą ekonomikos atsigavimą. Tai itin dera ir su Lietuvos nacionaliniais, ir su europiniais pirmininkavimo ES prioritetais, nes be piliečių gerovės nebus ir ES lyderystės globalioje politikoje.

 

Tačiau prie pirmininkavimo šūkio „Stabilumas. Augimas. Darbas" siūlyčiau pridėti dar vieną žodį - solidarumas. Būdami solidariai atsakingi už bendrijos ateitį, privalome taip pat solidariai dalintis ne tik atsakomybe, bet ir finansiniais resursais, kurių dėka kiekviena šalis galėtų kurti augimą ir įveikti nedarbo problemas.

 

www.delfi.lt