Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2013 02 06
Rolandas Paksas: „Kas turi nulemti euro atsiradimą Lietuvoje – valdžios sprendimas ar tautos pritarimas?“

Euro įvedimo idėja Lietuvoje tai priartėja tai vėl nutolsta nuo pat 2004-ųjų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Naujausia paskelbta bendros valiutos įvedimo data - 2015-ieji metai. Tai - pirmiausia politinis sprendimas. Pats savaime viešojoje erdvėje jis dažniausiai vertinamas palankiai, nors galimybėmis realiai jį įgyvendinti abejoja ne vienas ekonomistas ir finansų analitikas.

 

Europarlamentarą Rolandą Paksą, EP frakcijos Laisvės ir demokratijos Europa Lietuvos delegacijos vadovą stebina tai, kad beveik 10 metų Lietuvoje aptarinėjant euro įvedimą, specialistams svarstant visus „už" ir „prieš", nė karto nebuvo ryžtasi paklausti žmonių nuomonės dėl bendros valiutos įvedimo. „Euras neturėtų tapti dar viena priešprieša tarp valdžios ir tautos", - sako R.Paksas. Jis įsitikinęs ir ne kartą yra siūlęs, kad visuomenei itin svarbiais klausimais, o valiutos pakeitimas yra vienas tokių, turėtų būti rengiamas referendumas. Referendumai euro įvedimo klausimu vyko ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje - Danijoje, Švedijoje - ir ne vienoje jų valdžios siekis ir tautos išreikšta valia nesutapo. Latvijoje, kuri kitąmet ketina įsivesti eurą, daugiau kaip pusė gyventojų norėtų, kad šiuo klausimu būtų surengtas referendumas.

Lietuvoje atliekamos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad panašius rezultatus. Kitose šalyse vykdomi visuomenės nuomonės tyrimai taip rodo, kad gyventojų prielankumas eurui gerokai mažėja. Švedijoje prieš prisijungimą prie euro zonos pasisako daugiau kaip 80 proc. gyventojų, lenkai pareiškė atidedantys euro įvedimo planus iki tol, kol pagerės ekonominė situacija visoje bendrijoje, jų pavyzdžiu seka ir Bulgarija. Lietuvoje netgi finansų ekspertai neturi vieningos pozicijos dėl euro naudos ir žalos santykio. Jų pateikiama nuomonė dažniausiai yra paremta asmeniniais skaičiavimais ir patirtimi. Ekspertams kalbant apie euro naudą tam tikroms finansinio sektoriaus sritims, paprastus žmones labiausiai neramina tai, kad įvedus naują valiutą, kils kainos - tą rodo kitų šalių patirtis. Tuo, kad Lietuvai prisijungus prie euro zonos, padidės žmonių pajamos, tikinčiųjų ko gero nėra. Taigi abejonių dėl galimų privalumų įvedus eurą, yra daug, ir tai, kad žmones tenorima pastatyti prieš patį faktą, užuot tarusis su jais, klausus jų nuomonės, tik padidina jų nepasitikėjimą tiek valdžios sprendimais, tiek pačia bendrąja valiuta. Lietuvoje visai be reikalo yra nuvertinta pati referendumo idėja. Jį surengti yra sudėtinga ir brangu. Ir dėl to kenčia ir visuomenė, ir valstybė - didėja žmonių abejingumas ir nepasitenkinimas, prastėja valstybės valdymo kokybė, auga takoskyra tarp valdžios ir piliečių. Referendumo dėl euro įvedimo idėją jau prieš keletą metų buvo uoliai pasistengta numarinti, aiškinant, kad pritardami stojimui į Europos Sąjungą Lietuvos žmonės pritarė ir euro įvedimui. Tačiau nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, kaip ir nuo pirmojo mėginimo įsivesti eurą, praėjo ne vieneri metai. Pasikeitė situacija ne tik Lietuvoje, visoje ES, pasikeitė ir žmonių nuomonė. Valdžiai prieš priimant tokius svarbius politinius sprendimus kaip valiutos keitimas, būtina tautos valią žinoti ir į ją atsižvelgti. „Svarbiausias dalykas yra neignoruoti žmonių valios", - sako R.Paksas.