Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 02 18
Juozas Imbrasas: „Mūšis dėl išmokų žemdirbiams dar nesibaigė“

Prieš keletą dienų iš Briuselio, kur vyko Europos Sąjungos vadovų tarybos susitikimas, atskriejo optimistinės žinios, kad mūsų šaliai ilgalaikėje 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje pavyko išsiderėti gerokai palankesnes sąlygas nei buvo siūlyta iš pradžių. Tačiau labai dideliam džiūgavimui pagrindo dar nėra.Ypač jo nejaučia mūsų šalies žemdirbiai, kurie žadamų padidinti tiesioginių išmokų turės laukti faktiškai dar vieną pereinamąjį septynerių metų laikotarpį - iki 2020 - ųjų. Tik tuomet, pagal Vadovų taryboje pasiektą susitarimą, Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos pasiektų 196 eurus už hektarą, t.y. 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio.Tai reiškia, kad iki šiol kone perpus mažesnes išmokas nei ES vidurkis - 143 eurus už hektarą - gaunantys mūsų šalies žemdirbiai ir toliau būtų priversti dirbti nevienodomis konkurencijos sąlygomis su turtingųjų bendrijos valstybių ūkininkais. „Tokias sąlygas net neteisinga vadinti konkurencija. Tai - diskriminacinė situacija, kokios neturėtų būti solidarumo ir lygiateisiškumo principus deklaruojančioje bendrijoje", - sako europarlamentaras iš Lietuvos frakcijos Laisvės ir demokratijos Europa narys Juozas Imbrasas.Jis įsitikinęs, kad ilgalaikės finansinės perspektyvos svarstymui persikėlus į Europos Parlamentą, būtina bendromis politikų ir žemdirbių pastangomis siekti, kad galutinis susitarimas maksimaliai priartėtų prie Lietuvos žemdirbių derybų pradžioje kelto reikalavimo pereinamąjį laikotarpį sutrumpinti iki 3,5 metų, tiesiogines išmokas didinant iki 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio.Būtent tokius siūlymus europarlamentaras J.Imbrasas pateikė praėjusių metų vasarą svarstant pagrindinius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos reglamentus. „Tiesioginės išmokos žemdirbiams iki suderėtos maksimalios sumos turi būti pradėtos didinti jau nuo 2014 metų, o ne ištęsiant šį procesą per visą finansavimo laikotarpį", - neabejoja europarlamentaras J.Imbrasas.

Jis pripažįsta, kad pasiekti tokį tikslą bus labai sudėtinga, nes gali būti priminta, kad Lietuvai ir taip atriekta storesnė nei iki šiol ilgalaikio ES biudžeto riekė. Bet tiesioginių išmokų suvienodinimas bendrijos ūkininkams yra viena svarbiausių derybinių pozicijų. Jos apgynimas iš esmės reiškia žemdirbių išgyvenimą ir išlikimą sudėtingoje konkurencinėje rinkoje, kurioje visiems keliami vienodai aukšti reikalavimai. Per besibaigiantį finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai įrodė, kad gali sėkmingai juos įvykdyti, net ir turėdami gerokai prastesnes sąlygas nei ES valstybių senbuvių ūkininkai.Jie taip pat įrodė, kad sugeba kovoti už savo interesus. Šiandienis rezultatas didžia dalimi pasiektas pačių žemdirbių organizuotų akcijų Briuselyje dėka. „Po vieno piketo metu įvykusio susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių žemdirbiais, visų Baltijos šalių europarlamentarai pasirašė kreipimąsi, adresuotą Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovams, už žemės ūkį atsakingam komisarui bei politinėms Europarlamento grupėms. Šiame dokumente europarlamentarai ragino pakeisti būsimos finansinės perspektyvos projekte siūlomą tiesioginių išmokų žemdirbiams skyrimo tvarką, vadindami ją diskriminacine, neteisinga ir prieštaraujančia Europos Sąjungos pagrindiniams principams", - prisiminė J.Imbrasas.

Jis neabejoja, jog būtent sutelkti politikų ir žemdirbių veiksmai davė šiandienį rezultatą, kuris vertinamas kaip kompromisinis ir neblogas rezultatas, lyginant jį su pirminiu Europos Komisijos siūlymu. „Tačiau mūšis dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams dar nesibaigė ir būtina panaudoti visas priemones, kad pereinamasis laikotarpis sutrumpėtų bent 2-3 metais", - sakė europarlamentaras J.Imbrasas.Anot jo, dažnai pabrėžiama, kad stiprus žemės ūkis yra būtinas Europos Sąjungos maisto pramonei bei aprūpinimui maistu. Tai - strategiškai svarbi sritis ir Lietuvos žemdirbių indėlis į ją yra labai reikšmingas. Jis būtų gerokai didesnis ir efektyvesnis, jei mūsų ūkininkai galėtų dirbti, turėdami panašias sąlygas kaip kitų ES valstybių žemdirbiai.