Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Balandžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 242526272812 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
Naujienos
 
2013 03 12
Rolandas Paksas: „Reikia dėti visas pastangas, kad kuo daugiau Lietuvos būtų Europoje ir Lietuvoje - tai mūsų kelias!..“

„Sprendžiant šalies energetines problemas, nereikėtų užmiršti dar vieno, mano galva, ne ką mažiau svarbaus dalyko nei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 dieną. Turiu omenyje klausimą:kokią mes įsivaizduojame ateities Lietuvą Europos Sąjungos sudėtyje?.. Po neseniai įvykusio ES prezidento Hermano Van Rompuy apsilankymo Lietuvoje aš girdžiu darnų politikų chorą giedant giesmę - esą kuo daugiau globalios Europos, kuo daugiau federalizmo, tuo Lietuvai bus geriau. Ponai, sustokit ir atsikvošėkit, kol dar ne vėlu! Priešingu atveju - dings Tauta. Man atrodo, kaip tik atvirkščiai: politikams reikia dėti visas pastangas, kad kuo daugiau Lietuvos būtų Europoje ir šitame regione. Kuo daugiau Lietuvos bus Lietuvoje, tuo geriau, nes tai yra mūsų kelias!..Tai sakydamas turiu omenyje - kultūrą, švietimą, papročius, kalbą, tradicijas, pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą ir pagarbą savo valstybei. Kuo daugiau Lietuvos bus Lietuvoje, tuo mes daugiau būsime matomi ir žinomi savo identiškumu bei pasiekimais visoje Europoje. Būtent tai aš ir norėčiau akcentuoti, nes tai mūsų Tautai yra be galo svarbu. Deja, bet šia tema, apie tai, kaip Lietuvai reikėtų išsilaikyti ateities Europoje, beveik visiškai nediskutuojama viešojoje erdvėje," - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui" teigia vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys Rolandas PAKSAS. - Prabėgo 100 dienų, kai piliečiai išsirinko valdžią, dirba naujos kadencijos Seimas, keturių partijų valdančioji koalicija suformavo A.Butkevičiaus vadovaujamą Ministrų kabinetą. Jūsų nuomone, kas per šį laikotarpį įvyko esmingesnio šalies politiniame gyvenime? Su kokiais iššūkiais bei problemomis susiduria koalicijos partneriai, pakeitę prieš tai valdžioje buvusius konservatorius, liberalus?- Visų pirma, reikėtų pastebėti, jog nauja politinė dauguma, po Seimo rinkimų susiformavusi valdančioji koalicija ieško ir sugeba rasti kompromisą. Be abejo, šis faktorius visad pasitarnauja valstybės stabilumui bei konstruktyviam darbui tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Čia aš turiu omenyje ne tik tai, kad šalyje buvo pakeltas minimalus atlyginimas, realiai pradėti spręsti gyvenamųjų namų renovacijos klausimai, mažinamas biurokratizmas valdžios institucijose. Kaip žinote, pirmieji žingsniai naujos koalicijos darbe būna visokie - lėtesni, greitesni, susiduriant su didesnėmis kliūtimis ar mažesnėmis - visi tai mato, atidžiai stebi ir kiekvienas savaip vertina naujos valdančiosios daugumos priimamus sprendimus, Vyriausybės darbą ir t. t.Tačiau aš labiau norėčiau akcentuoti keletą dalykų, kurie, mano nuomone, Lietuvai yra labai svarbūs ir išdėstyti savo poziciją, kaip partijos vadovo, vieno iš valdančiosios koalicijos partnerio, galų gale, kaip piliečio, gyvenančio Lietuvoje. Yra kelios temos, sukeliančios visuomenėje daugiausia diskusijų: 1) SKALŪNINĖS dujos; 2) dėl EURO įvedimo, planuojamo 2015 m.; 3) strategiškai svarbaus ENERGETIKOS sektoriaus problemos. Šios trys temos pastaruoju metu iš ties aktualios šalies gyventojams, yra diskutuotinos, todėl aš norėčiau kiek detaliau tai aptarti, pateikdamas argumentus UŽ ir PRIEŠ.Kalbant apie skalūnines dujas, reikėtų priminti, jog baigiantis konservatorių-liberalų ketverių metų valdymo kadencijai, visuomenėje buvo pradėta formuoti nuomonė, kad mes visai netrukus pradėsime gyventi turtingai, kaip arabų valstybėse ar Kuveite gyvenantys piliečiai. Esą mums nieko daugiau nebereikės, kai iš Lietuvos žemės gelmių ims trykšti skalūninės dujos, kurios užtikrins tautiečiams gerą gyvenimą. Kaip visuomet, konservatoriai, siekdami įgyvendinti savo projektus, naudoja tą pačią ideologinę klišę. Tad ir šiuo konkrečiu atveju, tie, kurie palaiko jų idėją dėl skalūninių dujų gavybos, yra tikrieji šalies patriotai, kuriems svarbi energetinė nepriklausomybė, na o visi likusieji, kurie laikosi kitokios nuomonės arba pasisako prieš - atstovauja „Gazpromo" interesus Lietuvoje. Tai yra, eilinį kartą Lietuva dalijama į dvi dalis: gyventojai, palaikantys konservatorius, esą tikrieji kovotojai už šalies energetinę nepriklausomybę, o tie, kuriems pagrįstai kyla įvairios abejonės dėl skalūninių dujų paieškų bei gavybos, automatiškai tampa Tautos priešais.Štai tokia gaidele buvo pabaigta konservatorių-liberalų valdymo epopėja. Ir kadangi buvo suformuota tam tikra viešoji opinija, tai dabar aš norėčiau išdėstyti savo požiūrį į skalūnines dujas. Juolab, kad būtent šiuo klausimu Europos Parlamente vyko gan aktyvios diskusijos, buvo priiminėjamos įvairios rezoliucijos. Teisingumo dėlei, reikėtų pastebėti, jog daugiau nei 700 europarlamentarų būrys yra pasidalinęs į dvi, bemaž, vienodas stovyklas. Vieni politikai pasisako UŽ skalūnines dujas ir, regis, galėtų kibti į atlapus galvojantiems kitaip. Kiti europarlamentarai galvoja priešingai, jie pasisako PRIEŠ ir teigia, jog skalūninių dujų gavyba užteršia gyvąją gamtą, todėl šalims nereikėtų priiminėti skubotų sprendimų šiuo klausimu.Aptariant situaciją Lietuvoje, mano supratimu, šiandien mes turėtume kalbėti apie visos Europos VIENINGĄ energetikos politiką. Manau, Europos Sąjunga turėtų vieningai pasisakyti dėl prioritetų energetikos srityje.

Pavyzdžiui, turėtų pasisakyti dėl vėjo energetikos vystymo ten, kur yra vėjuota, dėl tikslingumo statyti hidroelektrines ant didesnių upių. Arba būtų priimtas sprendimas vystyti bioenergetiką ten, kur tam yra palankiausios sąlygos, pakankamai miškų, medienos atliekų ir panašiai. Tyrinėti žemės gelmes neapgyvendintose vietovėse, kur nėra žaliosios gamtos, dykvietėse. Tokiu būdu vieninga energetikos politika turėtų būti vystoma ES šalyse. Na, o dabar, kai Lietuvos žmonėms sakoma, kad tankiai apgyvendintoje, žaliosios gamtos vietovėje, kur yra švarus gruntinis, geriamasis vanduo, mes ketiname lįsti 2-3 kilometrus į žemę, kur su dideliu spaudimu leisime vandens, smėlio ir chemikalų mišinį, guosdamiesi viltimi, jog nieko blogo neatsitiks ir viskas bus gerai. Tai čia aš norėčiau užduoti esminį klausimą - o jeigu vis tiktai bus pažeista gamtos pusiausvyra, kas už tai atsakys? Ar mes esame užtikrinti, kad tikrai nebus užterštas geriamasis vanduo Lietuvoje?.. Net jeigu yra tik dalelytė procento, kad gali įvykti nelaimė ir bus užteršti gruntiniai vandenys, tai, aš manau, mes neturėtume skubėti su pramonine skalūninių dujų gavyba Lietuvoje. Galbūt reikėtų palūkėti, kol bus taikomos modernesnės technologijos, pasižiūrėti, kaip panašūs klausimai sprendžiami kitose ES šalyse, išdiskutuoti šį klausimą, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.Todėl, man atrodo, labai teisinga, kad šiandien Lietuvoje yra sudaryta mokslininkų darbo grupė, kuri analizuoja skalūninių dujų išgavimo riziką ir perspektyvas, aiškinasi, kiek mes turėtume išgauti skalūninių dujų. Ar dujų kiekiai, kuriuos mes tikimės išgauti, užtikrintų mums stabilesnę ateitį? Mano žiniomis, net jeigu surastume skalūninių dujų telkinius, jų užtektų 10-15 metų, tačiau netgi nėra aišku, kokia mums iš to būtų nauda, kokie rizikos faktoriai ir panašiai.Šitoj vietoje, kai žmonėms sakoma, esą amerikiečių kompanijos „Chevron" investicijos padės Lietuvai nelikti ekonominės plėtros užkampyje, tai su tokiais argumentais aš tikrai nenorėčiau sutikti. Mano supratimu, jeigu tik yra menkiausia rizika gamtai, mes turėtume NESKUBĖTI su skalūninių dujų žvalgytuvėmis bei gavyba! Tokia būtų mano pozicija šiuo klausimu.Antras svarbus klausimas - dėl EURO įvedimo. Pastaruoju metu A.Butkevičiaus Vyriausybė, Finansų ministerija paskelbė planuojanti įvesti eurą Lietuvoje 2015 metais. Šio plano įgyvendinimui numatyta sukurti strategines, koordinacines tarybas ir darbo grupes.Naudodamasis proga, norėčiau išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Kaip žinote, politikai, ekonomistai, teisininkai gali nuspręsti vienaip ar kitaip, ieškodami atsakymo į klausimą: kada iš tikrųjų mums reikėtų įsivesti eurą ir kokia Lietuvai iš to būtų nauda? Tai jų prerogatyva, tad nieko keisto čia nėra. Tačiau, mano nuomone, svarbiausias dalykas yra tai, kad dėl euro įvedimo Lietuvoje turėtų būti rengiamas REFERENDUMAS. Tvarkos ir teisingumo partija griežtai pasisako už tai, kad tik Tauta gali nuspręsti keisti nacionalinę valiutą ar nekeisti. Kadangi čia yra vienas svarbiausių klausimų, tai, vadovaujantis LR Konstitucija, jis turėtų būti sprendžiamas visuotiniu referendumu.Viena dalis ekonomistų įrodinėja - esą euro įvedimas labai naudingas Lietuvai, kadangi mes sutaupysime išlaidas, patiriamas dėl valiutos keitimo, įsiliesime į didžiulę finansinę erdvę, bus lengviau prekiauti euro šalyse ir t. t.. Kiti gi ekonomistai, finansų analitikai, pripažindami euro įvedimo Lietuvoje privalumus, mato ir nemenkus trūkumus. Pavyzdžiui, įsivedant eurą, padidės būtiniausių prekių kainos, būsime priversti kažkiek tai devalvuoti nacionalinę valiutą. Be to, įsivedus eurą, turėsime mokėti į Europos stabilizavimo fondą didžiulius pinigus. Tokie specialistų argumentai, be abejo, verti dėmesio. Todėl prieš priimant politinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, valdantiesiems iš ties būtų pravartu įsiklausyti į nepriklausomų ekonomikos ekspertų, finansų analitikų pateikiamus argumentus, TAČIAU galutinis sprendimas šiuo klausimu turėtų būti sankcionuotas Tautos valia, surengus referendumą! Tokia būtų mano pozicija dėl euro įvedimo Lietuvoje.Aš manau, kad piniginis vienetas euras tėra tiktai priemonė tikslui pasiekti. O mūsų pagrindinis tikslas - valstybės piliečių gyvenimo lygio kilimas, gerovė, ateities perspektyva. Mano asmenine nuostata, šiandien mums tikrai nereikėtų skubėti įsivesti eurą. Mums reikėtų pasižiūrėti, kuo baigsis skolų krizė, apėmusi visą Europos Sąjungą, kaip išsikapstys iš milijardinių skolų tokios euro zonos šalys, kaip Graikija, Portugalija, Ispanija. Imkime du pavyzdžius, kurie verčia rimtai susimąstyti. Tarkim, kaimyninė Lenkija, kuri neturėjo euro, per skolų krizę padarė bene didžiausią šuolį šalies ekonomikoje. Kitas pavyzdys, trys Skandinavijos valstybės - Danija, Švedija, Suomija. Pastaroji šalis turi įsivedusi eurą, kitos dvi - neturi, tačiau visų trijų valstybių piliečiai gyvena vienodai, ekonominio išsivystymo lygis vienodas, o ir investicijos į Skandinavijos šalis ateina vienodos. Reiškia, kuomet mūsų ekonomistai sako, kad įsivedus eurą Lietuvoje padaugės investicijų, jie, švelniai tariant, klysta. Tikrai ne nuo euro priklauso investicijos. Juk ir į Lenkiją, neturinčią euro, neskubančią atsisakyti nacionalinės valiutos zloto, pastaruoju metu atėjo labai daug investicijų.Labai norėčiau, kad mano išsakyta pozicija, kaip vieno iš valdančiosios koalicijos partnerio, būtų pakankamai aiški, suprantama visuomenei, tiek dėl skalūninių dujų, tiek ir dėl euro įvedimo Lietuvoje!.. - Patikslinkite, prašau, dėl euro įvedimo Lietuvoje. Ar nemanote, kad šiuo klausimu verslininkų ir paprastų šalies gyventojų interesai neišvengiamai kertasi, tad vieningai sutarti kažin ar apskritai įmanoma?- Verslininkai, visų pirma, yra piliečiai tos valstybės, kurioje gyvena. Tam ir turėtų būti skelbiamas referendumas, kad visi valstybės piliečiai galėtų atsakytų į mums svarbų klausimą, o ne tik kažkokie socialiniai sluoksniai, ginantys savo interesus. Be abejo, gali atsirasti žmonių, kuriems labai naudinga, kad Lietuvoje kuo greičiau būtų įvestas euras, betgi ne apie juos daina. Natūralu, jog žiniasklaidoje būtina pradėti plačią diskusiją, į kurią įsijungtų įvairūs socialiniai sluoksniai, kad visi norintys piliečiai galėtų nevaržomai pareikšti savo nuomonę. Būtina, kad žmonės aiškiai matytų ne vien tik euro įvedimo pliusus, bet ir minusus!..

 Deja, nieko panašaus nebuvo padaryta mūsų šaliai ratifikuojant Europos Sąjungos Konstituciją. Lietuva, sakyčiau, gan lengvabūdiškai sutiko uždaryti saugiai veikusią, ekonomiškai naudingą Ignalinos Atominę elektrinę. Šis skubotas žingsnis, be abejo, atnešė mūsų valstybei kur kas daugiau žalos, negu naudos. Uždarius Ignalinos AE, mes iki šiol susiduriame su rimtomis energetikos sektoriaus problemomis. Vos pradėjus kurti nacionalinę bendrovę „Leo LT", atsakingą už naujos AE statybas, teko atsisakyti šios idėjos. Vadinamoji LEO restitucija, matyt, buvo neišvengiama dėl šį projektą lydėjusio politinės korupcijos šleifo, kuris negalėjo likti nepastebėtas žiniasklaidos. Nesėkmingas „LeoLT" bandymas, siekiant užtikrinti šalies nepriklausomybę branduolinės energetikos srityje, ko gero, tik dar labiau sustiprino daugumos piliečių skeptišką požiūrį į planuojamos Visagino AE statybas. Todėl politikams nereikėtų stebėtis, kad šiuo klausimu surengtame referendume Tautos pareikšta valia buvo pakankamai aiški - dauguma balsavusiųjų pasisakė PRIEŠ Visagino AE!.. Sprendžiant šalies energetines problemas, nereikėtų užmiršti dar vieno, mano galva, ne ką mažiau svarbaus dalyko nei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 dieną. Turiu omenyje klausimą: kokią mes įsivaizduojame ateities Lietuvą Europos Sąjungos sudėtyje?.. Po neseniai įvykusio ES prezidento Hermano Van Rompuy apsilankymo Lietuvoje aš girdžiu darnų politikų chorą giedant giesmę - esą kuo daugiau globalios Europos, kuo daugiau federalizmo, tuo Lietuvai bus geriau. Ponai, sustokit ir atsikvošėkit, kol dar ne vėlu! Priešingu atveju - dings Tauta. Man atrodo, kaip tik atvirkščiai: politikams reikia dėti visas pastangas, kad kuo daugiau Lietuvos būtų Europoje ir šitame regione. Kuo daugiau Lietuvos bus Lietuvoje, tuo geriau, nes tai yra mūsų kelias!..Tai sakydamas turiu omenyje - kultūrą, švietimą, papročius, kalbą, tradicijas, pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą ir pagarbą savo valstybei. Kuo daugiau Lietuvos bus Lietuvoje, tuo mes daugiau būsime matomi ir žinomi savo identiškumu bei pasiekimais visoje Europoje. Būtent tai aš ir norėčiau užakcentuoti, nes tai mūsų Tautai yra be galo svarbu. Deja, bet šia tema, apie tai, kaip Lietuvai reikėtų išsilaikyti ateities Europoje, beveik visiškai nediskutuojama viešojoje erdvėje. Juozas IvanauskasInterviu publikuotas „Laisvas laikraštis" 2013 m. kovo 8 d. Skelbiamas sutrumpintas