Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2011 07 11
V.Mazuronis. Kodėl sujudo „valstybininkai“?
Jau dveji metai, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovauja valstybei. Iš tiesų, tai yra puiki proga atsigręžti atgal ir pažvelgti, kaip mes gyvenome. Kaip gyveno mūsų valstybė, kaip jai vadovavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ji vykdė savo duotus pažadus ir priesaikas mums visiems.

 

Galima diskutuoti apie pasikeitusią užsienio politiką ar kitokį prezidentės bendravimo stilių, nei tą, kurį demonstravo ankstesnieji prezidentai, galima analizuoti vienų ar kitų prezidentės veiksmų motyvus ir vertinti juos. Visa tai yra gerai. Kuo daugiau ir kuo skirtingesni tie požiūriai, kuo gilesnė praėjusio laikotarpio analizė, tuo geriau visiems mums ir pačiai prezidentei, tačiau šiame komentare aš kalbėsiu ne apie tai.

 

Šiame komentare aš kalbėsiu apie akivaizdų pralaimėjusių „valstybininkų" siekį vėl diskredituoti prezidentūrą kaip instituciją bei prezidentę Dalią Grybauskaitę kaip valstybės vadovę vien todėl, kad ji nešoka pagal jų dūdelę.

 

„Valstybininkų" šaukliais paversti Mečys Laurinkus, Arūnas Valinskas ir kiti uoliai vykdo savo idėjinių vadovų, „kukliai" stovinčių nuošalyje, užduotis ir bando bet kokiomis priemonėmis priversti prezidentę paklusti jų norams, kaip jie buvo privertę tai daryti buvusį prezidentą Valdą Adamkų.

Galima suprasti ir „valstybininkų", kurie prarado tikrai daug, pyktį. Praėjo laikai, kai prezidentūros duris jie galėjo atidarinėti koja ar apgirtę laisvai šlaistytis po jos pastatą. Praėjo laikai, kai prezidento sprendimai, buvo formuluojami toli gražu ne pastate, esančiame Daukanto gatvėje. Ten jie buvo tik oficialiai patvirtinami. Taigi praėjo gerieji „valstybininkų" laikai, bet svajonės liko...

 

Neatsitiktinai politinėje erdvėje intensyviai bandoma reanimuoti tiek buvusį VSD vadovą Mečį Laurinkų, tiek buvusį jo pavaduotoją Dainių Dabašinską bei kitus lojalius bendrijos narius. Ne atsitiktinai savo mokytojo, konstitucinių dvasių žinovo balsu vis dažniau ir agresyviau prabyla Arūnas Valinskas ir ne tik prabyla, bet ir girdimu padaromas.

 

Matyt manoma, jog laikas jau atėjo. Atėjo laikas grįžti, atėjo laikas telktis ir vėl veikti, gi telktis bei veikti yra dėl ko. Ir vyrai veikia, juolab, kad tokio veikimo patirties jiems tikrai užtenka.Galbūt jie šventai tiki, kad viskas valstybėje keičiasi, keičiasi politinės partijos, keičiasi politikai, net valstybės vadovai ir tik jie - „valstybininkai" - yra ir privalo būti tikrasis ir amžinas valstybės pagrindas.

 

Nežinau, ką jie mano, bet žinau, kad taip neturi ir negali būti.Gyvenime nereikia nieko suabsoliutinti. Visi galime daryti ir darome klaidų. Jų darė visi Lietuvos prezidentai, matyt, daro jas ir prezidentė. Ateis laikas ir Lietuvos žmonės turės galimybę pareikšti savo nuomonę tiek apie prezidentę, tiek apie kitus Lietuvos politikus bei jų klaidas ar darbus, naudingus mūsų valstybei ir Lietuvos žmonėms, tačiau...

 

Bandyti perimti užkulisinį valstybės valdymą, galimybę manipuliuoti visomis valstybės institucijomis ar valstybės vadovais, ko siekia, o ne taip seniai ir buvo beveik pasiekę „valstybininkai", nevalia niekam.

 

Neabejoju, kad spaudimas, nemotyvuota kritika, kompromatų srautai ar provokacijų skaičius didės. Galbūt bus sugalvota ir kažkas naujo. Neabejoju, nes puikiai suprantu, kad „niekas nenori mirti".

 

Man gi atrodo, kad mūsų visuomenės, valstybės, mūsų visų interesas yra, kad nemirtų demokratija, kad saujelė visuomenės veikėjų neprimestų mums savo žaidimo taisyklių, kad neatimtų iš mūsų to, kas priklauso mums ir tik mums - mūsų valstybės.

 

Nauji bandymai vėl aiškiai matomi.

 

Būkime budrūs, nes jie stiprūs!

 

pagal www.delfi.lt