Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2013 04 26
Juozas Imbrasas: „Žemė – mūsų koziris. Kol ji neparduota“

Žemė lietuviui buvo ir tebėra sakralinė vertybė. Galbūt šiandienos žmogui ji jau nebe tokia šventa, kaip buvo prieš šimtmetį ar daugiau, bet tikrai nėra nuvertinta iki eilinės prekės lygio. Tą patvirtina ir jau ne pirmą kartą įsiplieskiančios diskusijos parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams. Manyčiau, klausimą reiktų formuluoti kiek kitaip: kada leisti parduoti žemę užsieniečiams? Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau jai bus lemta tapti preke, kurią pirkti galės ne tik lietuviai. Bet kada ateis tam tinkamas metas ir kada būsime tam pasiruošę? Pirmas atsakymo variantas: kai Lietuvos žemdirbiai taps lygiateisiais Europos Sąjungos žemės ūkio politikos dalyviais, gaudami tokias pat išmokas, kokias gauna senųjų bendrijos valstybių žemdirbiai. Šiandien mūsų ūkininkams, turintiems akivaizdžiai ne vienodas konkurencines sąlygas, leidus parduoti žemę užsieniečiams, jos būtų dar labiau apsunkintos, nes ir pačią žemę tektų pirkti arba nuomotis už didesnę kainą. Abejoti tuo, kad atvėrus žemės rinką jos kaina išaugs, beveik neverta, o greito žemės pardavimo užsieniečiams šalininkai to besąlygiškai tikisi. Bet ar turėdami galimybę brangiai parduoti žemę svetimšaliams lietuviai ims ir stebuklingai praturtės? Vargu bau. Tie, kam labai rūpėjo mūsų šalyje žemės nusipirkti ar ją parduoti, tą jau padarė, sumaniai apeidami formalias įstatymų užkardas, nepaisant to, kokia kalba jie kalba ir kurios šalies pilietybę turi.

Tokia situacija primygtinai diktuoja antrą atsakymo į aukščiau užduotą klausimą variantą: žemės pardavimas užsieniečiams gali būti leidžiamas tik tuomet, kai bus sutvarkyta įstatyminė bazė ir sudėti visi racionalūs saugikliai, kurie užtikrintų, kad žemės pardavimas nebus tik paprastas komercinis sandoris, galintis turėti anaiptol nenaudingas, o gal net ir žalingas pasekmes Lietuvos žmonėms. Reikia įvertinti ir tai, kad žemė yra paklausi prekė ir tarp pačių lietuvių. Jų prašymai įsigyti valstybinės žemės jau keletą metų nepriimami, nes pageidaujamas įsigyti žemės plotas jau buvo gerokai didesnis nei laisvas valstybės žemės plotas. Planuojama, kad nauji prašymai valstybės žemei įsigyti bus pradėti priėminėti kitąmet, kai, jei niekas nepasikeis, baigsis ir draudimas įsigyti žemę užsieniečiams. Kažin, ar tai - atsitiktinis sutapimas. Iš savo valstybės žemės norintiems įsigyti lietuviams keliami tam tikri reikalavimai: žemė parduodama tik ūkininkaujantiems, žemę deklaruojantiems ir buhalterinę apskaitą vedantiems asmenims.

O kokie reikalavimai būtų keliami Lietuvoje žemę įsigyti norintiems užsieniečiams? Tai ir yra Lietuvos namų darbai, kurių buvusioji vyriausybė net nepradėjo daryti, o dabartinei juos gerai atlikti iki kitų metų pavasario jau per mažai laiko. Ir tai dar viena, tegu ir šalutinė priežastis, kodėl draudimas parduoti žemę užsieniečiams turi būti pratęstas. Žemė, kol ji neparduota, gali būti stiprus mūsų koziris derybose dėl tiesioginių išmokų. Sutartinius įsipareigojimus turi ne tik Lietuva, kuri nuo kitų metų pavasario turėtų atverti žemės rinką užsieniečiams, bet ir Europos Sąjunga, kuri jau nuo šių metų turėjo suvienodinti tiesiogines išmokas tiek ES senbuvių, tiek šalių naujokių žemdirbiams. Tad tolesnių derybų logika paprasta: jei įsipareigojimų nevykdo viena šalis, yra prielaidos jų nevykdyti ir kitai. Šia linkme jau suka ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos bei Slovakijos žemdirbiai. Šių šalių žemdirbių organizacijos pasirašė ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai nusiuntė bendrą kreipimąsi, reikalaudami, kad būtų pratęstas žemės pardavimo užsieniečiams moratoriumas. Minėtose šalyse, kurių ūkininkai irgi gauna gerokai mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, kaip ir Lietuvoje, žemės pardavimo užsieniečiams draudimas baigs galioti kitąmet. Šių šalių žemdirbiai baiminasi, jog leidus žemę pirkti užsieniečiams, jiems bus dar sunkiau steigti ir plėsti savo ūkius. Nerimas suvienija ūkininkus. Atsakomybė turėtų suvienyti politikus.