Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 05 13
Juozas Imbrasas: „Taršos šaltiniams degama žalia šviesa. Ar pagrįstai?“
Europarlamentaras Juozas Imbrasas Peticijų komitetui įteikė peticiją dėl galimų bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos taršos prevenciją, kontrolę bei atliekų tvarkymą pažeidimų. „Peticiją komitetui pateikiau atsižvelgdamas į Vilniaus miesto bendruomenių kreipimąsi. Žmonėms kelia nerimą tai, kad planuojant komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių ir biomase kūrenamos jėgainės statybas mieste nuspręsta, jog jų ūkinei veiklai vykdyti nėra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Natūralu, kad toks sprendimas, net jeigu jis formaliai ir neprieštarautų galiojantiems teisės aktams, kertasi su elementaria žmogiška logika ir piktina vilniečius. Juolab, kad prieš statant biojėgainę poveikio aplinkai vertinimas būtinas, bet suinteresuotos verslo struktūros šį reikalavimą mėgina apeiti teismo keliu.

Tokia įvykių eiga pasipiktinę vilniečiai jau surinko jau surinko keliolika tūkstančių minėtų objektų statyboms prieštaraujančių parašų. Jie taip pat kreipėsi į mane prašydami padėti išsiaiškinti, ar leidimas vykdyti tokias statybas, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams", - sakė Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos narys Juozas Imbrasas. Anot jo, nerimą didina tai, kad abu planuojami statyti objektai, kuriems jau degama žalia šviesa, yra aplinkosauginiu požiūriu jautrioje Vilniaus vietoje. Šalia Jočionių gatvės, kur numatoma statyti ir atliekų rūšiavimo įrenginius, ir biojėgainę, yra Vilniaus vandenvalos įrenginiai, vos už pusės kilometro -Jočionių gyvenvietė, kitapus upės - tankiai apgyvendinti Vilniaus miegamieji rajonai.

Čia pat įsikūręs didžiausias Lietuvos turgus, o už 3 kilometrų, yra Valstybinis Griovių geomorfoliginis draustinis, kuriame saugomi tipiški bei unikalūs reljefo formų kompleksai. Dar arčiau - Panerių miškas, vienas iš šešių Neries regioninio parko gamtinės buveinės tipų, pasiūlytas įtraukti į saugomų Europoje teritorijų „Natūra 2000" tinklą. Priimant sprendimus, visiškai neatsižvelgta į tai, vakarinėje Vilniaus dalyje ir taip yra daug ekologinės taršos šaltinių. Vyraujant pietryčių krypties vėjams įvairūs teršalai iš šios miesto dalies pasklinda po visą miestą. Atsiradus dar dviem objektams, kurie neišvengiamai taps papildomais aplinkos taršos šaltiniais, tarša Vilniuje gali pasiekti kritinę ribą. Kaip jau ne kartą yra buvę, nepaisant ES teisės aktuose akcentuojamos būtinybės užtikrinti visuomenės dalyvavimą, priimant jai svarbius sprendimus, jokios vietų parinkimo alternatyvos su visuomene nebuvo aptartos. Net nesvarstyta ir neįvertinta galimybė minėtus objektus statyti, pavyzdžiui, netoli Vilniaus esančiose Kazokiškėse, kur veikia aplinkosauginius reikalavimus atitinkantis regiono sąvartynas. Priimamų sprendimų užribyje palikti gyventojai nuogąstauja, jog planuojama atliekų rūšiavimo įmonė praktiškai gali tapti dideliu sąvartynu, į kurį rūšiavimui bus gabenamos ne tik viso regiono, bet ir iš svetur importuojamos atliekos. Panašūs nauji objektai miestų teritorijose nėra įrenginėjami nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, ypač jų sostinėse. O Vilniuje tai jau būtų antrasis regioninis objektas, kuriame būtų priimamas milžiniškas atliekų kiekis: pagal projektą 250 tūkstančių tonų per metus, t.y. apytikriai 1 tūkst. tonų per darbo parą.

Toks kiekis - tai maždaug 100 tonų per darbo valandą, arba kas 4 minutės po 6 tonas atliekų prikrautą vilkiką , pervažiuojantį per visą Vilnių ir gabenantį ne tik komunalines, bet tarp jų įsimaišiusias ir radioaktyvias, ir pavojingas atliekas. Akivaizdu, kad vieta atliekų perdirbimo įrenginių statybai parinkta atsižvelgiant tik į privačios įmonės savininkų interesus, ignoruojant aplinkos švarumą, visuomenės saugumą ir sveikatą. Ne mažiau nuogąstavimų kyla ir dėl biomase kūrenamos jėgainės statybos. Realiai ji gali tapti komunalinių atliekų deginimo įmone, kurioje bus deginamos į čia pat pastatytus atliekų apdorojimo įrenginius atgabentos atliekos. „Įvertinus visą šią situaciją, teisėss aktais ir kitais priimamais pareigūnų sprendimais atveriama galimybė neišvengiamai poveikį aplinkai darančius objektus statyti be privalomo poveikio aplinkai vertinimo ne tik neramina, bet ir gąsdina. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja ES teisės aktams, kuriuose yra keliami tikrai griežti aplinkosauginiai reikalavimai . ES direktyvoje dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės triukšmas ir vibracija priskirti prie teršalų ir įtvirtintas reikalavimas numatyti priemones jiems mažinti. Tuo tarpu minimus objektus susidarytų dideli transporto srautai, kurie darytų neigiamą įtaką gyventojų sveikatai tiek dėl keliamo triukšmo, tiek dėl skleidžiamos taršos", - kalbėjo europarlamentaras J. Imbrasas. Pateiktoje peticijoje jis prašo Europos Parlamentą imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinti bendrijoje galiojantys atliekų tvarkymo principai, užkirstas kelias arba apribotas neigiamas objektų poveikis aplinkai, oro, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimas išmetamais teršalais ir dėl to kylantis pavojus žmonių sveikatai.