Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Balandžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 242526272812 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
Naujienos
 
2013 06 11
Juozas Imbrasas: „Euro įvedimas: kokios bus politinio sprendimo be visuomenės pritarimo pasekmės“

Šalies finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtas Nacionalinis euro įvedimo plano projektas neatsakė į visuomenę neraminančius klausimus, kurie iš esmės susiveda į vieną esminį - kas bus įvedus eurą? Paskelbtas dokumentas kelia daugybę klausimų ir nepateikia aiškių atsakymų. Kokiu kursu litai bus keičiami į eurus ir kaip vyks visas procesas? Kokią įtaką valiutos keitimas darys kainoms ir visai ekonomikai? Kodėl atsisakyta pereinamojo laikotarpio? Kodėl eurą reikia įsivesti 2015 metais? Atsakymų nėra, o iki skelbiamo euro įvedimo beliko pusantrų metų. Valstybės institucijos dar tik sprendžia, kokie teisės aktai turi būti priimti, o jų projektus Vyriausybei planuojama pateikti likus vos keturiems mėnesiams iki naujos valiutos įvedimo. Gerai, kad ne atgaline data. Tokia siūloma įvykių seka neabejotinai atves prie to, kad euro įvedimas visuomenei sukels šoką. Ir tai nebus vien moralinis, psichologinis sukrėtimas, kuris neišvengiamas keičiant valiutą. Pirmiausia tai bus nežinios sukeltas ilgalaikis šokas, kurio tikrai būtų galima išvengti kitaip dėliojant veiksmus ir prioritetus.

Tai, kad Lietuvai lemta būti eurozonos valstybe, manau, niekas neabejoja. Lygiai taip pat nedaug kas abejoja, kad šiam svarbiam momentui pasirinktas ne pats geriausias momentas ir, aiškėja, ne pačios geriausios priemonės, jeigu tik tokios išviso bus. Neabejoju, kad bus sukurta daugybė reklaminių filmukų ir išleista daug spalvotų lankstinukų, už kuriuos bus paklotos nemažos litų, o gal jau ir eurų sumos. Tik ar to labiausia reikia visuomenei, kurios didžioji dalis nepritaria euro įvedimui? Šis nenoras anaiptol nėra pagrįstas vien žmonių baimėmis, užsispyrimu ar patriotiniais jausmais. Pirmiausia jį iššaukia tai, kad žmonės nežino, nei kas jų laukia, nei kodėl tą eurą taip labai dabar reikia įsivesti. Praeitą savaitę euro įvedimo klausimu teko diskutuoti su Bulgarijos, kurioje vyko Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" išvažiuojamasis posėdis, premjeru ir kitais šios valstybės valdžios atstovais. Bulgarijos premjeras pareiškė, kad jo šalis euro kryptį mato, tačiau ja eiti neskuba, kol tam nebus tinkamai pasiruošta. Išties tai ne tas klausimas, kur skubėjimas gali būti pateisinamas ar naudingas.

Tai pernelyg svarbu kiekvienam žmogui, kad būtų galima leisti sau priimti neapgalvotus ar klaidingus sprendimus, nes jų pasekmės būtų pernelyg skaudžios. Mano įsitikinimu, šioje situacijoje, kaip niekur kitur, yra būtinas valdžios solidarumas su visuomene. Jo nebuvimas veda priešpriešą ir nepasitikėjimą, kuris niekam nenaudingas. Yra ne vienas tą įrodantis pavyzdys, tik kol kas dar nepadarytos išvados. Praėjusią savaitę Europos Komisija nusprendė dėl Latvijos prisijungimo prie euro. Tačiau šis sprendimas mūsų kaimyninėje valstybėje netapo didžiule švente, nes dauguma latvių visuomenės pasisako prieš euro įvedimą. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau panaši situacija, ko gero, laukia ir Lietuvoje, kurios visuomenė taip pat yra neparuošta, tinkamai neinformuota apie įvesto euro pasekmes. Laiko kalbėti su žmonėmis kasdien lieka vis mažiau, o neatsakytų klausimų nemažėja. Tad panašu, kad šoko neišvengsime. Nebent už euro įvedimą atsakingi asmenys ir institucijos įsiklausytų į liaudies išmintį: devynis kartu pamatuok, dešimtą kirpk.