Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 06 21
Rolandas Paksas: „Rusijos ir ES ginče dėl dujų Lietuvai teko įkaitės dalia“

Neseniai teko dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos tarpparlamentinės darbo grupės posėdyje Briuselyje. Jame Europos parlamentarai bei Rusijos politikai aptarė Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, diskutavo apie Europos Sąjungos energetikos politiką. Diskusijos metu ne kartą minėtas ir Lietuvos vardas. Ne kartą tą vardą minėjau ir aš. Daugiausiai diskusijų ir netgi, sakyčiau kaltinimų iš Rusijos pusės kelia taip vadinamas Trečiasis energetikos paketas. Jo esmė - atskirti dujų transportavimo sistemas nuo dujų tiekėjų ir pabandyti sudaryti konkurencines sąlygas šios srities energetikos rinkoje. Tai atrodytų lyg ir naudingas dalykas. Tačiau buvusi Lietuvos Vyriausybė pasirinko patį kategoriškiausią kelią ir trumpiausius terminus įgyvendinti minėtojo energetikos paketo nuostatas. Pasirinktas visiškas nuosavybės atskyrimas, Lietuvai siekiant padalinti savo kompaniją „Lietuvos dujos", kurios akcininkas yra koncernas „Gazprom", į gamtinių dujų paskirstymo tinklų ir pardavimo bendroves, pastarąsias paliekant kontroliuoti vyriausybei. Suprantama, jog dujų tiekėjai skolingi neliko ir šiandien mūsų valstybės gyventojai už dujas moka penktadaliu daugiau negu kaimyninės bei kitos Europos Sąjungos valstybės. Kategoriškumas nėra stipriausia diplomatijos išraiška. Ji paprastai pripažįsta šiek tiek kitokias bendravimo formas. Tad vargu, ar šioje vietoje Lietuva kaip valstybė, tiksliau, tuo metu ją atstovaujantys politikai, pasielgė pakankamai išmintingai? Dėl dujų tiekimo vamzdynų atskyrimo švelnesniu keliu nuėjo didžiosios Europos Sąjungos valstybės - Prancūzija bei Vokietija. Tokiu drastišku būdu energetikos problemų nebando spręsti ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija. Tų šalių politikai dar 2009 metais sakė, kad atskyrimas būtų antikonstitucinis ir sukeltų neigiamas socialines pasekmes. Šiandien Lietuva, būdama pirmeivė dėl dujotakių vamzdynų atskyrimo, kenčia finansiškai. Taigi mokame jau ne pirmi metai, nors tie dujotakiai dar net nepradėti atskirti. O gal Lietuva ES užmačiomis atlieka bandomojo triušio vaidmenį: didesnių valstybių politikai galvoja - pažiūrėkime, kaip reaguos didžiausias dujų tiekėjas iš „Gazprom", kokios sankcijos gali būti pritaikytos ir panašiai. Jeigu taip yra iš tikrųjų ir Lietuva vien tik dėl to moka didesnę kainą už dujas, būtų sąžininga, jeigu ES tą skirtumą mūsų valstybės žmonėms kompensuotų. Gal taip jau sutapo, kad praėjus savaitei po to susitikimo Europos Parlamente, Europos Sąjunga ir Rusija pradėjo derybas ne tik dėl politinių problemų, susijusių su Sirija, bet ir dėl dujotakių reikalų. Rusija tikisi užsitikrinti savo piliečiams bevizį režimą Europoje, taip pat išlygas savo gamtinių dujų eksporto monopolininkei "Gazprom", kad jai nebūtų taikomos naujos taisyklės, draudžiančios valdyti dujotiekius. Lietuva yra tapusi ginčo tarp Rusijos ir ES dėl „Gazprom" sąlygų įkaite. Tą netiesiogiai patvirtina ir ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio įvertinimas, pateiktas dar 2010 metais: „Lietuva gali būti pavyzdžiu visai Europai, kaip reikia keisti situaciją energetikoje vartotojų naudai. (...)

Mūsų bendras tikslas - apginti vartotojų interesus: pažaboti energetines monopolijas, sukurti skaidrią rinką ir taip užtikrinti priimtinas energijos kainas. O įrankį mes turime - trečiąjį ES energetikos paketą. Labai vertiname, kad jūs pasirinkote ir įgyvendinate efektyviausią perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės atskyrimo modelį". Ar tai nėra pareiškimas, kuris gali parodyti, kaip neatsakingai pasielgė tuometė Lietuvos vyriausybė, kuri neturėdama alternatyvių dujų tiekimo šaltinių bei jų infrastruktūros, neturėdama dujų biržos - visų mechanizmų, užtikrinančių skaidrų konkurencingą rinkos mechanizmą, garantuosiantį laisvą prieigą prie tinklo ir mažiausias kainas vartotojams, priėmė daugiausiai kontroversijų dabartiniams dujų tiekėjams keliantį sprendimą dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Tai netoliaregiškas žingsnis, kurio žalą galima vertinti ir permokėta kaina už dujas. Vidaus energetikos rinkos sukūrimas iki 2014 metų Europos Sąjungoje, investicijos į modernią energetikos infrastruktūrą, galimybės mažinti energijos sąnaudas namų ūkiams ir pramonei - tai iš tiesų svarbūs ir būtini žingsniai, kuriuos nedelsiant turi žengti visos ES šalys. Energetika bus ir vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.

Tačiau energetinis saugumas gali būti užtikrintas tik turint energijos tiekimo šaltinių pasirinkimo laisvę ir sustiprinus visos ES energetikos rinką iš vidaus. Šiandien to nėra, todėl Lietuvos kova su Gazprom" dėl mažesnių dujų kainų atrodo ne kaip dviejų partnerių diskusija, bet kaip dviejų vienas kitam grasinančių subjektų ginčas. Tai, kad jį įdėmiai stebi ES - menka paguoda. Šiandien galime konstatuoti, kad Rusija Lietuvos atžvilgiu elgiasi neteisingai ir būsime teisūs. Tačiau kietakaktiškumas politikoje niekada neturėtų nusverti lankstumo, juolab suprantant, kad derėtis tenka su valstybe, nuo kurios Šiaurės ir Pietų dujotekiais tiekiamų dujų priklauso ir priklausys ne vienos ES valstybės ekonomika. Kažin, ar ne tai suprasdamos tos šalys ir nėra tokios kategoriškos dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Lietuvos pirmininkavimas ES galėtų būti pakankamai gera proga peržiūrėti ir mūsų pačių poziciją. Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacija