Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Liepos 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 272829303112 
 3456789 
 10111213141516 
 17181920212223 
 24252627282930 
 31123456 
Naujienos
 
2013 06 28
Juozas Imbrasas: „Socialinis būstas – ne malonė iš valdžios, o pagrindinės žmogaus teisės užtikrinimas“

Didėjantis socialinio būsto poreikis verčia ieškoti būdų, kaip spręsti visoje Europos Sąjungoje opią benamystės problemą. Finansiniai ir ekonominiai pastarųjų metų sunkumai dar labiau pagausino socialinio būsto laukiančių žmonių gretas ir gerokai pailgino laiką, kurį tenka pralaukti eilėje, norint gauti tokį būstą. Tai akcentuojama Europos Parlamento svarstytoje rezoliucijoje dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje. „Apsirūpinimo socialiniu būstu problema yra aktuali visose valstybėse narėse. Tokiuose būstuose gyvena apie 25 milijonai Europos Sąjungos piliečių. Socialinis būstas- tai viena iš valdžios institucijų turimų priemonių reaguoti į būsto rinkos nepakankamumą, siekiant patenkinti visus būsto poreikius ir užtikrinti, kad visi galėtų apsirūpinti tinkamu būstu už prieinamą kainą. Todėl svarstant rezoliuciją, Regioninės plėtros komitetas paragino valstybes nares ir visas suinteresuotąsias šalis 2014-2020m. programavimo laikotarpiu itin svarbią vietą skirti investicijoms į socialinį būstą", - sakė Regioninės plėtros komitete dirbantis Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" narys Juozas Imbrasas. Anot jo, teisė turėti būstą ir parama aprūpinant būstu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra pripažinta kaip viena pagrindinių žmogaus teisių, užtikrinanti orų žmogaus gyvenimą ir sudaranti prielaidas naudotis kitomis žmogaus teisėmis. „Labai svarbu įvertinti tai, kad sėkmingai sprendžiama socialinio būsto problema gali padėti įveikti ir ekonomikos, socialinę, aplinkos apsaugos krizę. Investuojant į socialinį būstą, ne tik mažinama benamystė, socialinė atskirtis, bet kartu gaivinamas ir nuo krizės ypač nukentėjęs statybos bei renovacijos sektorius", - pabrėžė europarlamentaras J. Imbrasas. Socialinius būstus turi visos ES valstybės narės, išskyrus Graikiją. Senosiose ir naujose Sąjungos narėse šių būstų pasiūla labai skiriasi. Skirtingas yra socialinio būsto poreikis kiekvienoje valstybėje bei atskirose jos vietovėse. Lietuvoje socialinį būstą nuomojasi apie 39 tūkst. šeimų. Dar daugiau kaip 31 tūkstantis sunkiai besiverčiančių šeimų jo laukia. Kasmet ši eilė pailgėja maždaug 3 proc., o per metus patenkinamas apie 1 tūkstantis prašymų suteikti socialinį būstą. Jei situacija nepasikeis , kai kurioms šeimoms galimybė gauti socialinį būstą atsiras tik po 20-30 metų. Praėjusių metų duomenimis, daugiausia asmenų, norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, buvo Vilniaus (20 proc.), Kauno (12 proc.) ir Klaipėdos (8 proc.) miestų savivaldybėse. Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2007 metų, kai Lietuvoje buvo 20 305 asmenys, norintys gauti socialinį būstą, jų skaičius išaugo daugiau kaip 50 proc. Tuo tarpu socialinio būsto pasiūla augo gerokai mažesniais tempais. Lėšų socialinio būsto statybai skiriama gerokai mažiau nei reikėtų vis didėjančiam poreikiui patenkinti - šiemet socialinio būsto statybai skirta apie 16 mln. litų. Vis didėjantį socialinio būsto poreikį visoje šalyje lemia objektyvūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai, o iš esmės pakeisti situaciją trukdo pasenęs teisinis mechanizmas su daugybe barjerų, užkertančių kelią lankstesniam ir greitesniam problemos sprendimui. Europos Parlamento rezoliucijoje valstybės narės ir atsakingos institucijos raginamos supaprastinti prašymų gauti socialinį būstą procesą ir didinti teisingumą, skaidrumą bei objektyvumą skiriant būstus, valstybės narės kviečiamos ir dalintis gerąja patirtimi, aprūpinant gyventojus socialiniu būstu. „Aprūpinimas socialiniu būstu turėtų būti aiškus ir lankstus procesas, įvertinant šios problemos aktualumą konkrečiam žmogui.

Tuo tarpu šiandien Lietuvoje net nėra žinoma, kiek žmonių, anksčiau gavusių socialinį būstą, jame tebegyvena, nors jų socialinė padėtis galbūt yra labai smarkiai pasikeitusi. Dėl nepakankamos duomenų bazės ir kitų teisinių netobulumų, to neįmanomasukontroliuoti ir aprūpinimo socialiniu būstu procesas dėl to dar labiau sulėtėja, skaudžiai paliesdamas pačių jautriausių visuomenės grupių - jaunų šeimų, našlaičių ar be tėvų globos likusių žmonių gyvenimus", - kalbėjo J. Imbrasas. Jis įsitikinęs, kad sprendžiant socialinio būsto problemas būtina efektyviau panaudoti Europos sąjungos struktūrinių fondų teikiamą paramą. Besibaigiančiu finansiniu laikotarpiu kai kuriose savivaldybėse tai buvo daroma, panaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas" lėšas. Už daugiau kaip 23 mln. litų probleminėse savivaldybėse buvo rekonstruojami ir gyvenamiesiems poreikiams pritaikyti įvairūs kitokios paskirties pastatai - uždarytos ambulatorijos, administracinės patalpos, bendrabučiai ir kt. „Būtent šiam sektoriui skirtų projektų įgyvendinimas turėtų tapti viena prioritetinių sričių būsimuoju finansiniu laikotarpiu. Pastaruoju metu daug važinėjant po Lietuvos regionus tenka matyti ne vieną už europines lėšas prabangiai rekonstruotą pastatą, kuris stovi tuščias, retkarčiais atrakinamas tik pavieniams lankytojams.

O juk už tuos pinigus galėjo būti rekonstruotos patalpos, kurias pavertus gyvenamaisiais būstais, šiandien stogą virš galvos turėtų kelios ar keliolika jo ilgus metus laukiančių šeimų", - sakė europarlamentaras J. Imbrasas. Jis pabrėžė, kad sprendžiant socialinio būsto problemą, būtina orientuotis ne tik į brangiai kainuojančias naujas tokio būsto statybas, o pirmiausia ieškoti galimybių tam pritaikyti jau esančius pastatus, taip skatinant jaunus žmones apsigyventi ir mažesniuose miestuose bei gyvenvietėse. „Socialinio būsto suteikimas teisę į jį turinčiai jaunai šeimai ar našlaičiui, anaiptol nėra valdžios malonė, o tik vienos pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimas ir save gerbianti valstybė šią prievolę privalo deramai vykdyti", - įsitikinęs J. Imbrasas.