Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2013 07 01
Rolandas Paksas: „Pirmininkavimas nesuteikia privilegijų, bet atveria galimybes“

Lietuva pradėjo istorinį - savo pirmojo pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį. Naujų iššūkių ir galimybių pusmetį. Kuo jis reikšmingas ir ko iš jo tikėtis? Pokalbis apie tai - su Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku Rolandu Paksu

. Vis dažnesnėse diskusijose ir pasisakymuose apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, išryškėja dvi tendencijos: politikai kalba apie šalies prestižą ir naujas galimybes, o eiliniai žmonės klausia, kokia iš to nauda Lietuvai ir nuogąstauja, kad pirmininkavimas gali atitraukti valdžios dėmesį nuo kasdienių Lietuvos reikalų. Tad pirmininkavimas Europos Tarybai - iššūkiai, galimybės ir baimės. Ko daugiausia galima tikėtis? Pirmininkavimas - tai pirmiausia galimybė atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia Lietuvai. Mūsų šalies prioritetai pirmininkavimo laikotarpiu yra įvardinti įvairiose gyvenimo srityse ir jie visi neabejotinai yra svarbūs. Tačiau šiandien jau sunku yra išskirti išskirtinai nacionalinio lygio problemas. Ilgalaikis 2014-2020 metų biudžetas, išmokos žemdirbiams, jaunimo nedarbo mažinimas, naujų darbo vietų kūrimas - tai ne tik Lietuvos pirmininkavimo prioritetai, bet ir bendraeuropinės problemos, kurių sprendimas yra svarbus ir kiekvienai valstybei atskirai, ir visai Europos Sąjungai bendrai. Į Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai darbotvarkę įtraukta 500 klausimų, susijusių tiek su bendrais europiniais reikalais - ES ekonomikos augimas, Bendrijos patikimumas ir atvirumas, tiek su mūsų nacionaliniais tikslais - energetiniu saugumu, stipria išorinių ES sienų apsauga, Baltijos jūros regiono strategija ir Rytų partneryste. Vienas svarbiausių socialinės srities prioritetų yra jaunimo nedarbo mažinimas. Visoje bendrijoje darbo neturi 5, 6 milijono jaunesnių kaip 25 metų amžiaus žmonių. Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas pasiekė rekordinį - 50 proc. lygį. Visoje Europos Sąjungoje jaunimo nedarbo vidurkis siekia 22 proc. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis pastaraisiais metais mažėja, tačiau jis dar gerokai viršija ES vidurkį - šių metų pradžioje siekė beveik 26 proc. Vienu svarbiausiu iššūkiu pirmininkavimo metu taps ilgalaikio 2014-2020 m. biudžeto tvirtinimas.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Sąjungos institucijos dėl jo jau pasiekė politinį susitarimą, tačiau Europos Parlamentas dėl jo balsuos Lietuvai jau perėmus pirmininkavimo vairą. Į kurią pusę tą vairą reiktų sukti, kad ilgalaikis biudžetas pateisintų žmonių lūkesčius ir duotų realią naudą? Ilgamečio biudžeto tvirtinimas, dar niekada per visą ES istoriją nebuvo toks ilgas ir sudėtingas. Patvirtinus visą biudžetą, Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl daugiau nei 70 sektorinių biudžetą įgyvendinančių teisės aktų. Jų patvirtinimas būtinas, kad pinigai jau kitąmet galėtų pasiekti šalis nares. Išskirtinį dėmesį Lietuva pasiryžusi skirti deryboms dėl išmokų žemdirbiams. Šiame procese sėkmingai galėtų būti panaudotas žemės pardavimo užsieniečiams argumentas: kol Europos Sąjunga nesilaiko savo įsipareigojimų suvienodinti išmokas, tol Lietuvai paliktos laisvos rankos pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams. Ar pirmininkavimas Europos Tarybai suteikia kokių nors privilegijų pirmininkaujančiai valstybei? Tikrai nereikia manyti, kad pirmininkavimas Tarybai suteikia kažkokių išskirtinių privilegijų pirmininkaujančiai šaliai ginant savo interesus. Pirmininkavimas anaiptol nesudaro sąlygų protekcionizmui ir net nederėtų bandyti kažką „prastumti", nes tokie mėginimai greičiausia duotų atvirkštinį variantą - aktyvų pasipriešinimą ar visišką per jėgą brukamų siūlymų atmetimą.

Didžiausia privilegija, kurią turi pirmininkaujanti valstybė - tai išskirtinė galimybė pristatyti save Europai ir pasauliui, pademonstruojant savo derybinius gebėjimus, kultūrinį bei intelektualinį potencialą. Tą darys ir Lietuva - į šalį atvažiuos daug svečių, skaičiuojama - apie 30 tūkstančių, jiems numatyta surengti daugiau kaip 150 Lietuvos kultūrą pristatančių renginių. Tačiau ne tik nuo jų priklausys, kokį įspūdį apie mūsų šalį išsiveš joje apsilankę Europos Sąjungos institucijų pareigūnai ir kiti svečiai. Juk jie lankysis ne tik programos numatytose vietose, matys ir girdės ne tik tai, kas jiems iš anksto paruošta. Jų nuomonę formuos kiekvieno sutikto žmogaus bendravimas, elgesys, kalbėjimas apie savo šalį. Tai pusmetis, kai kiekvienam reikia būti labai geru savo šalies ambasadoriumi, o artėjanti Valstybės diena, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, puiki proga pradėti tą daryti.