Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2013 07 12
Juozas Imbrasas: „Nuotolinės medikų konsultacijos ir elektroniniai receptai – netolima ateitis“

Vis daugiau paslaugų, susijusių su sveikatos apsauga, keliasi į elektroninę erdvę. Internetas tampa patogia ir greita priemone, ne tik registruojantis pas gydytoją, bet ir išrašant elektroninius receptus, pildant elektronines pacientų korteles ir netgi gydytojams teikiant konsultacijas internetu. Tokios galimybės yra numatytos Europos Parlamento pradedamame svarstyti 2012-2020 metų e. sveikatos veiksmų plane. „Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos paskelbtas komunikatas dėl 2012-2020 metų e. sveikatos veiksmų plano yra svarbus nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms skirtas gairių rinkinys, kaip sveikatos priežiūros sistemas ES parengti šiandienos iššūkiams", - sakė Regioninės plėtros komiteto nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Juozas Imbrasas. Pasak komiteto nuomonės pranešėjo J. Imbraso, E. sveikatos veiksmų planu atveriamos didelės galimybės, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems ES piliečiams nepaisant jų gyvenamosios vietos, pilietybės, pajamų ar socialinio statuso, negalios ir amžiaus. Pernai paskelbtame Komisijos komunikate akcentuojama, kad sveikatos priežiūros sistemose taikomos informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali padėti padidinti jų efektyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas imtis inovacijų sveikatos rinkose ir pripažįstama, kad įgyvendinant IT sprendimus sveikatos priežiūros srityje beveik nuo visų kitų sričių atsiliekama bent 10 metų. Europos Sąjungos valstybių narių išlaidos, skirtos sveikatos apsaugai, sparčiai didėja: 1990 m. jos sudarė mažiau kaip 6 proc. BVP, o 2010 m. jau siekė 7, 2 proc. BVP.

 

Prognozuojama, kad ateityje šis skaičius dar labiau augs. Neabejotiną įtaką tam daro visuomenės senėjimas, darbingo mažiaus žmonių mažėjimas. Kalbant apie sveikatos apsaugos perspektyvą, svarbu įvertinti ir tai, kad blogėjant viešųjų finansų būklei, mažėja medicinos darbuotojų skaičius, daugėja lėtinių ligų atvejų, o auga piliečių poreikiai ir lūkesčiai, susiję su kokybiškesnėmis paslaugomis ir socialine rūpyba, auga. „Efektyvus ir sėkmingas IRT sistemų panaudojimas leistų sumažinti sveikatos apsaugos sistemos išlaidas, užtikrintų geresnį pacientų poreikių tenkinimą ir skatintų tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, sveikatos saugumą bei gerintų e.sveikatos produktų ir paslaugų kūrimo teisines ir rinkos sąlygas", - įsitikinęs EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos narys J. Imbrasas. Europos Komisija yra įsipareigojusi remti e.sveikatos tinklo pastangas parengti pacientų ligos istorijos duomenų rinkinių, kuriais reikėtų keistis tarpvalstybiniu mastu, gaires ir bendradarbiaus, kuriant e.sveikatos elektroninio identifikavimo ir patvirtinimo bendras priemones[1], taip pat stiprinti sveikatos informacijos ir e.sveikatos paslaugų saugumą ir medicinos produktų duomenų bazių sąveikumą. Nuo 2013m.

Komisija imsis konkrečių veiksmų, siekdama geriau integruoti tarpvalstybinės e.sveikatos procesus. Ji pateiks pasiūlymų dėl organizacinių klausimų, siekdama palengvinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Regioninės plėtros komiteto nuomone, kurią pristatė J. Imbrasas, daugelio valstybių narių sveikatos politiką skirtingu mastu vykdo regioninės ir vietos institucijos. Todėl komitetas ragina stiprinti regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant e. sveikatos infrastruktūrą. Pateiktoje nuomonėje pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros sistemų organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau, nepaisant to, Komisija raginama aktyviau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir skatinti bendradarbiavimą, paaiškinti tarpvalstybinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas ir nurodyti jam trukdančias bendras kliūtis, taip pat įvertinti esamų e. sveikatos sistemos programų veiksmingumą skatinant keitimąsi geriausia patirtimi ES lygmeniu.

„Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos ir ryšio priemonės suteikia galimybes gauti kokybiškas ir gerokai spartesnes sveikatos apsaugos paslaugas, negaištant laiko prie registratūrų ar gydytojų kabinetų. Popieriniai vaistų receptai ir ranka pildomos pacientų ligos istorijos netolimoje ateityje turėtų užleisti vietą elektroniniams dokumentams, taip taupant ir pacientų, ir gydytojų laiką bei kitas sąnaudas. Tačiau siekiant šios pažangos būtina įvertinti visuomenės elektroninį raštingumą. Naujovių diegimas niekam neturi sukelti papildomų nepatogumų", - pabrėžia J. Imbrasas.